Seimas antradienį atmetė nutarimo projektą, kuriuo Konstitucinio Teismo (KT) siūlymu buvo numatyta keisti Darbo partijos kandidatų eilę dėl galimo balsų pirkimo.
Už projektą balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo 29, susilaikė 25 parlamentarai, tad neužteko balsų priimti nutarimą pagal KT išvadą, kad "darbiečių" pirmumo balsai buvo nustatyti pažeidžiant įstatymą.
"Tokiu atveju lieka galioti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas", - sakė posėdžiui pirmininkavęs liberalas Erikas Tamašauskas.
Už projektą pagal KT išvadą vieningai balsavo konservatoriai, keli liberalai ir liberalcentristai, dalis Seimo narių mišrios grupės atstovų.
Didesnė dalis valdančiųjų Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narių ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narių balsavime nedalyvavo.
Formuojamos valdančiosios daugumos atstovai - socialdemokratai, "tvarkiečiai" ir "darbiečiai" buvo prieš arba susilaikė, taip pat ir Krikščionių partijos frakcijos atstovai.
Nutarimu siūlyta konstatuoti, kad galutinėje Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilėje įrašius Živilę Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę, Joną Pinskų, Vytautą Gricių, Viačeslavą Ždanovičių buvo pažeistas įstatymas, ir šie kandidatai negali įgyti Seimo nario mandato.
Rinkimų barjerą peržengusius Ž.Pinskuvienę, J.Gaudutienę, J.Pinskų išbraukus iš Darbo partijos kandidatų sąrašo, siūlyta nustatyti, kad vietoje jų Seimo nariais yra išrinkti Vilija Filipovičienė, Gediminas Jakavonis, Larisa Dmitrijeva.
Konstitucinis Teismas šeštadienį paskelbė, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatant Darbo partijos kandidatų eilę buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, tačiau mandatų skaičius daugiamandatėje apygardoje nustatytas teisingai. KT savo išvadoje konstatavo, kad VRK turėjo informacijos apie galimą balsų pirkimą minėtų kandidatų naudai, tačiau į ją neatsižvelgė.
"VRK sprendimu tvirtindama galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę ir nustatydama, kokie konkretūs asmenys pagal Darbo partijos kandidatų sąrašą yra išrinkti į Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, neatsižvelgė į turimą informaciją, kad buvo organizuojamas masinis balsų pirkimas bausmės vykdymo vietose skatinant paduoti pirmumo balsus už konkrečius Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąraše esančius asmenis, t.y. J.Pinskų, Ž.Pinskuvienę, J.Gaudutienę, V.Gricių, V.Ždanovičių",- rašoma KT išvadoje.
Pasak KT, Vyriausioji rinkimų komisija pažymėjo ir tai, kad galėjo būti papirkta iki 3 tūkst. rinkėjų, kurie 2012 metų spalio 14 dieną Seimo rinkimuose galėjo balsuoti už Darbo partiją ir pirmumo balsus paduoti už minėtus asmenis, tačiau irgi tokia medžiaga priimdama sprendimą nesirėmė.
Konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma mano, jog prieš nutarimą balsavę Seimo nariai nusispjovė į Konstituciją ir pademonstravo, kad balsų pirkimas - nebaudžiamas.
"Vargu, ar rasim Seimo istorijoj panašų atvejį, kuris rodytų, kad balsuodami Seimo nariai nusispjauna į Konstituciją, į Konstitucinio Teismo nutarimus ir pasisako - būsimieji kandidatai į Seimą, galit pirkti balsus, galit neteisėtais būdais susiveikti aukštus reitingus, ateisit į Seimą ir mes tokius rezultatus patvirtinsime atmesdami Konstituciniame Teisme konstatuotus šiurkščius pažeidimus, pasakysim, kad viskas gerai", - po balsavimo žurnalistams sakė J.Razma.
"Štai taip šiandien balsavo "Tvarkos ir teisingumo", socialdemokratų ir Darbo partijos atstovai, įskaitant ir apsiskelbusį koalicijos lyderiu Algirdą Butkevičių. Žinoma, tai sukelia liūdnas mintis, ir tai dar kartą pagrindžia prezidentės susirūpinimą, kai ji būtent labai griežtai pasisakė dėl Darbo partijos koalicijoj", - pridūrė konservatorių seniūnas.
Tuo tarpu "darbiečių" seniūnas Vytautas Gapšys sako, jog minėtas balsavimas nėra prieštaravimas Konstitucijai, nes įstatymu sprendžiamoji teisė yra suteikta Seimui.
"Seimui yra suteiktas galutinis žodis rinkimų klausimu. Seimas ne tai, kad paprieštaravo, o įvertinęs situaciją priėmė galutinį sprendimą. Čia nėra prieštaravimo, nes pagal Seimo rinkimų įstatymą numatyta, kad galutinį sprendimą priima Seimas, įvertinęs situaciją. KT duoda savo išvadą, o Seimas turi teisę tiek pritarti, tiek nepritarti", - žurnalistams sakė V.Gapšys.
"Seimas mano, kad nėra įrodymų, kad šie asmenys yra susiję su viena ar kita veika, ir šituo atveju jiems nėra jokių įtarimų, jie nėra apklausti. Žinoma, situacija, kurią kalbat apie įrašus, yra negraži, bet tai yra vienas žmogus, kuriam pareikšti įtarimai, partija jau yra sustabdžiusi jo narystę, ir priims kitus sprendimus, kai bus baigtas tyrimas", - V.Gapšys tvirtino, jog įrodymų KT išvadoje minėtiems "darbiečiams" dalyvavus perkant balsus nėra.
Darbo partijos (DP) taryba yra sustabdžiusi trijų rinkėjų balsų pirkimo skandale minimų "darbiečių" - Viačeslavo Ždanovičiaus, Rimvydo Podolskio ir Eugenijus Maciulevičiaus - narystę Darbo partijoje, iki jų vaidmenį ištirs ir sprendimą priims teisėsauga.
Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo priima Seimas.
Jei KT priima išvadą, kad buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas ir tai turėjo įtakos nustatant rinkimų esminius rezultatus, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų: pripažinti rinkimus vienmandatėje ar daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais arba nustatyti tikruosius esminius rinkimų rezultatus.
