Trečiadienį paskutinįjį posėdį baigė dešimtasis Lietuvos respublikos istorijoje Seimas, kuriam nuo kadencijos pradžios vadovavo centro-dešinės politinės jėgos.
Seimo pirmininkė, konservatorė Irena Degutienė sakydama baigiamąją kalbą pažymėjo, jog Lietuvoje ekonominio sunkmečio metais nepasikartojo kitose šalyse įvykęs scenarijus, kai ekonominė krizė perauga į politinę.
"Ne vienos šalies istorija liudija, kad ekonominė krizė gali greitai peraugti į politinę krizę. Tai, kad Lietuvoje taip neatsitiko, tikriausiai rodo mūsų politinę atsakomybę, demokratijos tvirtumą ir Lietuvos žmonių supratimą", - sakė darbą parlamento vadovo poste baigianti politikė.
Pasak jos, "Seimo darbas vis dėl to matuojamas ne tik ir ne tiek priimtų teisės aktų skaičiumi".
"Dirbkime prisimindami, kad Seime yra politiniai sąjungininkai ir politiniai priešininkai, bet jokiu būdu ne priešai. O svarbiausia nebūti Lietuvos priešu", - apie darbą ateityje kalbėjo I.Degutienė.
Socialdemokratė Irena Šiaulienė sakydama kalbą apie kadenciją baigiančio Seimo darbą pažymėjo, jog "visada yra sunki pradžia ir pabaiga".
"Mes tikrai įsitikinome, kokia sunki mums šios kadencijos pabaiga", - kalbėjo ji baigiantis posėdžiui, kurio metu parlamentarams teko išspręsti Konstitucinio Teismo lygį pasiekusį klausimą dėl kitos kadencijos Seimo narių sudėties.
"Turėjome progą įsitikinti, koks sunkus mokslas yra politika, koks sunkus menas - politika - tobulinti save ir pasaulį. Žinoma, politikų atsakomybė už savo valstybę, šalį yra įvairi ir, žinoma, niekada nėra absoliuti. Niekas nevaldo pats vienas, o atsakomybės dalį prisiima ir supantys valdantįjį politiką", - sakė socialdemokratė.
2008 metų rudenį įvykusiuose rinkimuose į Seimą mandatus iškovojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Tautos prisikėlimo partijos, partijos "Tvarka ir teisingumas", Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Naujosios sąjungos atstovai bei keturi patys save išsikėlę kandidatai.
Po rinkimų valdančiąją koaliciją suformavo ir daugumą Seime sudarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų , Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos ir Tautos prisikėlimo partijos. Pastaroji kadencijos viduryje skilo į frakcijas kurių viena vėliau susijungė su liberalcentristais, o kita Krikščionių partijos frakcijos pavadinimu dirbo iki kadencijos pabaigos.
Opozicinėmis pasiskelbė Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos ir "Tvarka ir teisingumas" frakcijos. Išrinkus Seimą 2008-aisiais Mišriai Seimo narių grupei priklausė keturi parlamentarai, o kadencijos pabaigoje šis skaičius išaugo iki 17-os.
Šio Seimo pirmininko pareigas nuo kadencijos pradžios ėjo tuometinės Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas Arūnas Valinskas, 2009-aisiais šiame poste jį pakeitė I.Degutienė. Ši politikė tapo pirmąja moterimi Lietuvoje, užėmusia Seimo pirmininko postą.
2008 metais Seime prisiekė ir gavo įgaliojimus veikti penkioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaujama konservatorių pirmininko Andriaus Kubiliaus. Ši Vyriausybė tapo pirmąja nuo 1990 metų, kuriai pavyko dirbti visą ketverių metų kadenciją.
Per ketverius metus šios kadencijos Seimas surengė 559 plenarinius posėdžius, priėmė daugiau kaip 2 400 teisės aktų.
2008-2012 metų kadencijos metų Anapilin iškeliavo trys Seimo nariai. 2010 metų vasarą mirė Algis Rimas, 2011 metų rudenį žuvo parlamentaras Juozas Palionis, 2012-ųjų birželį užgeso Justino Karoso gyvybė.
Penktadienį vidurdienį į pirmąjį posėdį rinksis naujas parlamentas, ir nuo tos akimirkos nutrūks dabartinių Seimo narių įgaliojimai.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.