Rugpjūčio 7 dieną Vilniuje darbą pradėjo XIV Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Seimas, į kurį susirinko PLB valdybos nariai, kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkai, Lietuvos bendruomenių atstovai. Posėdžiuose dalyvauja 190 lietuvių iš trijų dešimčių pasaulio valstybių.
Trečiadienį pranešimus skaitę ir savo mintimis dalijęsi PLB nariai beveik sutartinai pastebėjo, kad organizacija jau pasiekė patį didžiausią ir svarbiausią tikslą – sulaukė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir pagal išgales aktyviai prie jo prisidėjo. Tačiau bėgant laikui, keičiantis kartoms kyla vis daugiau klausimų dėl pačios organizacijos tapatybės, ją užklumpa vis nauji laikmečio iššūkiai.
Vieni į juos atsakyti siūlė keičiant PLB valdybos rinkimo principus, pertvarkant institucijos struktūras, efektyvinant darbą. Kiti tuo tarpu į situaciją pažvalgė kur kas fundamentaliau ir siūlė kelti klausimus dėl esminių organizacijos tikslų, geriau įsisąmoninti trečiosios emigrantų bangos situaciją ir dėti pastangas, kad susipriešinimo tarp dėl įvairiausių priežasčių išvažiavusių svetur ir likusių Lietuvoje būtų kuo mažiau. Taip pat raginta ieškoti galimybių megzti tikrai konstruktyvų dialogą ir dirbti kartu.
Didžiausias iššūkis – migracijios mastai
Pasak Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, PLB valdybos narės Jūratės Caspersen, pats didžiausias iššūkis ne tik PLB, bet ir visai Lietuvai – didžiuliai emigracijos mastai: „emigruoja labai daug lietuvių. Jie palieka Lietuvą, atsiduria užsienio šalyse. Ir kartais mūsų sukurtos struktūros yra nepajėgios labai greitai sureaguoti į atvykusių žmonių srautą ir jų poreikius.“
J. Caspersen teigimu, ne visi lietuviai turi poreikį ir skuba jungtis prie užsienyje susikūrusių bendruomenių, nes daugelis atvykėlių jau patys dažnai moka užsienio kalbą, yra drąsūs, išsilavinę ir jiems apsauganti tautiečių aplinka nėra būtina. Tačiau bendruomenės privalumus gana greitai atranda tie, kurie pamėgina rimtai, ilgam ir stabiliai įsikurti šalyje, pradeda spręsti įvairius su gyvenimu šalyje susijusius praktinius klausimus.
Kita vertus, PLB valdybos narė pastebi, kad išvykstantys žmonės neretai turi deformuotą bendruomenės vaizdą, esą tai „dipukų sukurta organizacija, kur žmonės tik cepelinus valgo, mokyklėlėse, parapijose susitikinėja“. Tokie stereotipai kartais žmones ne tik atgraso, bet ir atima iš jų galimybę pasinaudoti neįkainojama praktinio gyvenimo konkrečioje šalyje patirtimi.
Bendradarbiavime su Lietuva pasigenda abipusiškumo
Kalbėdama apie užsienio lietuvių pastangas ir galimybes bendradarbiauti su Lietuvos valdžios institucijomis, Jūratė Caspersen sakė labiausiai pasigendanti abipusiškumo: „Mums be galo svarbu, kad valstybinės institucijos nejaustų, kad jos gali diktuoti savo sąlygas, nes mes čia dirbam visuomeniniais pagrindais ir mums labai svarbi savivalda, galimybė patiems spręsti, kokius darbus atliksim pirma už kitus.“
Ir, pasak jos, visiškai normalu, jei PLB keliami tikslai ne visiškai sutampa su vyriausybinių institucijų prioritetais, „tačiau turime siekti susijungti ir bendradarbiauti visiškai lygiu pagrindu. Bendradarbiavimui su Lietuva užsienio lietuviai yra pasiruošę skirti labai didelį dėmesį ir tikėjimas, kad užsienio lietuviuose yra daug potencialo – tikrai teisingas. Ir tikrai esame pasiruošę su Lietuva dalintis. Bet, kaip jau minėjau, – turi būti platformos ir mechanizmai, kurie leistų patirtį atnešti ta forma, kokia jie patys nori, o ne reikalauti to jiems palankia forma.“
Institucinis bendradarbiavimo formatas taip pat tenkina ne visus užsienio Lietuvius. Daug atgarsių susilaukė Tautinių mažumų ir migracijos departamento (TMID) reorganizavimas, taip pat gana dažnai reiškiama nuomonė, kad Užsienio lietuvių departamentas prie Užsienio reikalų ministerijos yra tikrai neadekvati nei skaičiumi, nei reikšmingumu institucija skirta bendrauti PLB ir Lietuvos institucjoms.
Tačiau jau sukurtos dvi aukščiausio lygio bendradarbiavimo platformos, kuriomis naudojantis, pasak J. Caspersen, galima pasiekti labai daug: „Jos veikia prie aukščiausio lygio institucijų – Seimo ir Vyriausybės. Tai reiškia, kad dirbant su Seimu sprendžiami gana bendri klausimai, susieti su politiniu dalyvavimu, lietuvių įsitraukimu, protų sugrįžimu. O Užsienio lietuvių koordinacinės komisijos darbas su Vyriauybe jau yra orientuotas į praktinių, kasdieninių klausimų kėlimą. Ir tų komisijų darbas pasiteisina.“
Visą savaitę vyksiančių PLB posėdžių metu užsienio lietuviai ne tik aptars svarbiausius organizacinius klausimus, rinks naują valdybą, svarstys PLB konstitucijos pakeitimus, bet ir daug dėmesio skirs bendradarbiavimo su Lietuvos institucijomis sėkmių bei trūkumų analizei, pilietybės klausimui, taip pat diskutuos apie lituanistinio švietimo, lietuvių žiniasklaidos užsienyje problemas.