Jėzus aiškino savo mokiniams:
„Tomis dienomis, po didžio suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris nuo dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos.
Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove. Jis pasiųs angelus, ir tie surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo žemės pakraščių iki dangaus tolybių.
Iš figos medžio mokykitės palyginimo: kai jo šaka suminkštėja ir ima skleisti lapus, jūs suprantate arti esant vasarą. Taipogi, pamatę visa tai dedantis, supraskite, jog Žmogaus Sūnus visai arti, prie slenksčio.
Iš tiesų sakau jums: dar nepasibaigs ši karta, ir visa tai išsipildys. Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis. Tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei angelai danguje, nei Sūnus, vien Tėvas“.
Kiti skaitiniai: Dan 12, 1–3; Ps 16; Žyd 10, 11–14. 18
Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius
Kiekvienų Mišių metu mes kartojame: „Mes skelbiame, Viešpatie, Tavo mirtį, išpažįstame Tavo prisikėlimą, laukdami Tavęs ateinant“. Jis vėl sugrįš! Čia kalbama apie garbingą Jėzaus atėjimą laikų pabaigoje. Evangelijoje skaitome: „Žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove.“ Kada tai įvyks? Ar mes to sulauksime? Niekas to nežino. Yra buvę daug pranašysčių apie tą pabaigą, bet nė viena neišsipildė. Pats Jėzus pasakė: „Tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei angelai danguje, nei Sūnus, vien Tėvas.“ Jėzus tik mus paragino būti pasiruošusius: „stebėkite laiko ženklus, budėkite.“
Užuot rūpinęsi, kada tai įvyks, esame raginami kiekvieną dieną prisiminti Tėvo meilę, Jėzaus auką ant kryžiaus už mus ir prašyti Šventosios Dvasios pagalbos. Privalome atpažinti Jį kasdieniuose įvykiuose, ar jie būtų skausmingi, ar džiaugsmingi. Prisiminkime, kad Viešpats visada yra su mumis. Jeigu iš tikrųjų žinotume, kad ši diena yra paskutinė mano gyvenimo šioje žemėje, ką mes darytume? Verta apie tai pagalvoti. Vienas psichologas patarė savo pacientams dalyvauti savo laidotuvėse. Sako, tuo metu pradėsi galvoti apie savo praeitį ir pamatysi, ką būtum daręs kitaip, būtų buvę gera, kad būtum pakeitęs savo gyvenimo būdą ir elgesį. Tada priduria: „Nelauk savo laidotuvių, bet pradėk nuo šiandien.“
Yra viena pasaka. Liuciferis siuntė velniukus į žemę. Jis paklausė pirmojo: „Ką tu sakysi žmonėms?“ Velniukas atsakė: „Sakysiu, kad nėra Dievo.“ Jam pasakė, kad niekas tuo netikės. Antrasis velniukas sakė sakysiąs, kad nėra pragaro. Jam Liuciferis atrėžė, kad niekas tuo netikės. Tada paklausė trečią: „Ką tu sakysi?“ Jis atsakė, kad visiems sakysiąs: „Neskubėkit, dar ne galas, turit daug laiko, ieškokit visų malonumų, kuriuos siūlo pasaulis.“ Liuciferis jam pasakė: „Eik. Visi tuo patikės, tu laimėsi tūkstančius.“
Labai gražiai yra pasakiusi Motina Teresė: „Darykite ką nors gražaus Dievui. Darykite kasdien. Darykite jums galimu būdu. Bet darykite!“ Sugebėti būti pasirengusiems – tai didelis dalykas. Kristus paliko pažadą: „Vėl sugrįšiu.“ Jis ragino: „Būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite.“ „Būkite pasirengę“ – tai perspėjimas ir kvietimas mums visiems.
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
