 |
Pristatome rugpjūčio „Aš ir psichologija“ temas. Pradžiai – redaktorės Egidijos palydėjimas.
Pasakojama, kad praeitame amžiuje viename institute, įsteigtame kontroversiškojo rusų-armėnų mąstytojo George‘o Gurdjieffo, buvo toks paprotys: keletą kartų per dieną nuskambėdavo skambutis. Tai galėdavo nutikti bet kuriuo metu, neprognozuojamai. Skambutis reikšdavo, kad tą pačią akimirką visi turi sustingti ir keletą minučių visą dėmesį sutelkti į čia ir dabar klausdami savęs: „Kur esu? Kas esu? Ką veikiu? Ką mąstau? Ką užuodžiu? Ką regiu?“ Ir t. t. Šis pratimas buvo skirtas sąmoningumui ugdyti.
Kažkada su drauge fantazavom: o jeigu toks paprotys būtų ir Lietuvoje, ne tik kokiame nors universitete, bet ir įvairiausiose vietose – restoranuose, darbovietėse, teatruose? Suskambėtų varpelis ir visi sustingtų tam, kad pajustų čia ir dabar akimirką. Kažin kaip tai paveiktų žmonių kasdienybę, priimamus sprendimus, apskritai gyvenimo suvokimą?
Skambučio idėją prisiminiau rengdama būtent šį numerį. Galima sakyti, man jis „suskambo“ net keletą kartų. Pavyzdžiui, interviu su Audriumi Rakausku metu, kai jis, kalbėdamas apie darbo prasmę ir savo abejones, staiga tiesiai šviesiai paklausė manęs: „O Jūs, Egidija, ar darote tai, ką turite daryti?“ Šią citatą rasite mūsų interviu rubrikoje „Aš asmenybė“. Tuo pačiu tonu nuskambėjo skambutis rengiant šio mėnesio rubriką „Tema“. Tema – prasmė. Nors straipsniai skirtingi, vėliau beskaitydama juos pamačiau, kaip jie vienas su kitu susiję (tiesa, ir Audrius Rakauskas apie prasmę pradėjo kalbėti man net neužsiminus apie ją – koks sutapimas!).
Taigi, vasarai įgaunant sodrių aukso atspalvių ir vis labiau dvelkiant rudeniui, linkiu Jums, kad tas „skambutis“ vis nuskambėtų – galbūt skaitant šį žurnalą, galbūt besišnekučiuojant su bičiuliu, keliaujant, poilsiaujant ar užsiimant kita veikla.
Egidija
