 |
| Vytauto Mackevičiaus parodos fragmentas |
Lapkričio 15 dieną Kauno kultūros centre „Tautos namai“ įvyko dvigubas renginys: atidaryta tautodailininko V. Mackevičiaus tapybos darbų paroda ir surengtos Deltuvos kultūros almanacho „Eskizai“ sutiktuvės. Renginys pristatytas kaip aukštaitiškas, todėl jį pradėti pakviestas Kauno miesto Palemono vidurinės mokyklos folkloro ansamblis „Bitula“, vadovaujamas muzikos mokytojos ekspertės Giedrės Ramunės Pečiulienės ir neformalaus ugdymo etninės kultūros mokytojos metodininkės Ramunės Baniulienės. Išskirtinis jų bruožas, kad jie šoka, dainuoja, muzikuoja tik autentišką lietuvišką folklorą – kokį ir pademonstravo renginyje.
Dėmesys almanachui
Apžvelgus 14 eksponuojamų menininko Vytauto Mackevičiaus darbų, dėmesys sutelktas Deltuvos kultūros almanacho „Eskizai“ pristatymui, kurio priešakyje – vyriausias jo redaktorius Vytautas Česnaitis. Jis pasakojo apie Ukmergės krašto istoriją, XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje vykdomą jo modernizavimą, kuris nedaug kuo skyrėsi nuo didžiųjų Lietuvos miestų. Redaktorius parodė pirmąjį, dar 1991 metais išėjusį „Eskizų“ numerį, o dabar, praėjus jau 21 metams, pristatomas ir 21 numeris, kuriame jau ir 240 puslapių ir 200 nuotraukų: „„Eskizai“ gyvuoja 22 metus. Jei Dievas leis, gal gyvuosim dar metus, kitus, o gal ir dešimt. Gal vaikai prisijungs.“ Almanacho kūrėjai save vadina visuomenininkais, nes dirba visuomeninių tikslų skatinami – neretai ir iš savo kišenės dengdami tam tikrus mokesčius.
Redakcinės almanacho kolegijos narys Alfas Pakėnas, pradėjęs savo žodį, sakė: „Krūtinėj suspurda širdis pamačius daug ukmergiškių vienoj vietoj, nes ten – tėviškė, svarbiausia, išauginusi...“ Pasak jo, Ukmergė turi dvi gyvas legendas – tai Vlado Šlaito premijos laureatas, poetas Romas Raila ir „Eskizai“, neatsiejami nuo Vytauto Mackevičiaus. Savo pasakojimą jis tęsė Juozo Keliuočio žodžiais, kuris teigė, kad jo redaguojama „Naujoji Romuva“ leidžiama talkos būdu. Taip pat esą ir su „Eskizais“: „Vytautas Česnaitis „daro talką“ subūręs gražų kolektyvą.“ Gražių žodžių tą vakarą išties negailėta. Alfas Pakėnas tęsdamas savo pasakojimą apie „Eskizus“ teigė: „Skaitau kaip gražiausią poeziją. Tiek daug pačiam duoda, kad galima net eilėraštį sukurti. Ukmergės poetams, literatams, fotografams yra kur spausdintis. Fotografijos yra „Eskizų“ akys – jos gerai atrinktos.“
Netrūko nei dainų, nei poezijos, nei gražių žodžių
Vakaro metu svečiai išgirdo Leonoros Jankeliūnienės, Gintauto Stankaičio, Vinco Lukšos deklamuojamus eilėraščius, kuriuos palydėjo L. Jankeliūnienės padėkos žodis: „Mums „Eskizai“ yra vieta, kur jaučiamės atėję į šventovę. Intelektualus, daug medžiagos talpinantis almanachas. Jam vadovauja tie žmonės, kurie supranta kultūros reikšmę.“
Almanacho redakcinės kolegijos narys Romas Petras Šaulys savo kalboje nepamiršo paminėti ir vos prieš kelias dienas Ukmergės rajono Veprių miestelio bažnyčioje pastatytų dviejų naujų varpų, kurių atsiradimui jis ir pats turėjo didelės reikšmės.
Vakaro metu, kaip dovana tapytojui Vytautui Mackevičiui, atlikti dar du ansamblio „Bitula“ kūriniai, puikiai tikę pakiliai nuotaikai nusakyti.
Dėmesys vakaro kaltininkui
Pristačius almanachą, susirinkusieji galėjo išgirsti tai, ko ilgai, nešini gėlėmis ir dovanėlėmis, sveikindami su darbų parodos atidarymu, laukė. Tapytojas Vytautas Mackevičius save apibūdino kaip gryną ukmergiškį, nors tėvukai iki 1933 metų gyveno Kaune, tačiau jis pats gimė 1934 metais jau Ukmergėje. Vakaro svečiai išgirdo ir trumpą dailininko gyvenimo pasakojimą: „Specialios mokyklos nebaigiau. Tapymas prasidėjo, kai ėjau į pradinę mokyklą. Kopijuodavau paveikslėlius nuo sąsiuvinių. Gal yra kokie genai, gal ir man dalis kliuvo. Pradėjau tapyti aliejiniais dažais – sekėsi neblogai. Tapiau iki 1960-ųjų. Tada sulaužiau teptukus, viską išmečiau ir apie 15 metų tuo neužsiiminėjau. Atgimiau 1980-aisiais. Įstojau į dailininkų sąjungą, kur suteikė kūrėjo statusą.“ Smagiai nusiteikęs menininkas prisimena: „Tapom gamtoje, palapinėse miegam. Gyvenimas eina linksmas su teptukais ir molbertu.“
Atrodo, kad į šį vakarą sukviesti kone visi garsiausi Ukmergės krašto žmonės. Jame apsilankė ir skulptorius Rimantas Zinkevičius, priminęs apie pernai įvykusią bendrą jo ir dailininko parodą Seime. Skulptorius dailininkui liaupsių taip pat negailėjo: „Visur vyrų trūksta, vien moterys, bet Vytautas Mackevičius toks energingas, kad atstoja penkis vyrus!“ Pats dailininkas neliko nuošalyje ir su šypsena veide papildė: „Kur moterys, ten ir aš!“
Susitikimą užbaigė vakaro kaltininko pasakojimas apie jo bandymus pačioje Ukmergėje pasistačius molbertą ką nors nutapyti. Esą vietiniai benamiai ramybės neduoda ir moko dailininką kur, kaip, ką reikia piešti. Kartą tokiam davęs tris litus alui ir gavęs ramybę tapyti, tuo džiaugėsi neilgai – atsirado ir daugiau benamių, norinčių pinigų alui. Taip ir baigėsi dailininko tapymas stovint tiesiog miesto gatvėje. Bet, kaip teigė ir R. Zinkevičius, galime būti tikri, kad dailininko darbus galima atskirti nuo kitų, mat, nors ir fiksuojantys Lietuvos gamtovaizdį, jie turi savitą braižą.
Vita Vinickytė