Pasaulio dėmesys šiuo metu vėl nukrypo į Artimuosius Rytus. Kai Izraelio pajėgos nukovė palestiniečių sąjūdžio „Hamas“ karinį vadovą, konfliktas paaštrėjo, juda sausumos karo link ir, nepaisant Europos, Amerikos ir kitų šalių diplomatų pastangų, sprendimo dar nematyti.
Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“ priminė, jog „visai netoli Gazos ruožo siaučia tikras pilietinis karas, kuris savo brutalumu ir intensyvumu keleriopai pranoksta įvykius Gazoje. Tai būtent Sirijos konfliktas, per 20 mėnesių pareikalavęs net apie 40 tūkstančių arabų gyvybės aukų. O Izraelio ir palestiniečių konflikte per praėjusius 12 metų žuvo tik truputį daugiau nei šeši su puse tūkstančių palestiniečių.
Žinoma, aukų skaičius – ne vienintelis kančių rodiklis. Vis dėlto nuostabu, kaip gerokai lengviau daugeliui palestiniečių simpatikų smerkti izraeliečių agresiją negu arabų diktatoriaus žiaurią prievartą, taikomą prieš savo paties tautiečius.
Niekur draugo ir priešo schema nėra tokia paprasta kaip Palestinoje, ir niekur emocijos nėra stipresnės. Bet šitaip iš akių išleidžiami palyginamieji kančios mastai“, – rašė Ciuricho laikraštis.
Anot Belgrado dienraščio „Danas“, „daugėja ženklų, kad naujausios grupuotės „Hamas“ provokacijos Izraelio kryptimi iš tiesų yra tam, kad būtų išbandytas vidinės arabų partnerystės, kuri užsimezgė po Arabų pavasario, patikimumas ir tvirtumas“.
Miunchene leidžiamo dienraščio „Süddeutsche“ žodžiais, „priešininkų laikysena patologiška, palestiniečiai ir izraeliečiai jau seniai smurtingą prievartą pavertė savo vidaus dalyku.
Tačiau arabų sukilimas dramatiškai pakeičia išeities poziciją. Islamistams tapus diktatorių įpėdiniais, religiškai nusiteikusieji gali nukreipti dėmesį į Palestiną. Čia jiems lengva: sąjūdyje „Hamas“ jie atpažįsta savuosius.
O Izraelis gali dar sykį parodyti savo stiprumą. Jis savo bombomis gali žmones varyti į dar didesnį radikalumą ir naujakurių statybomis boikotuoti derybas: atbundantis arabų sąmoningumas, palestiniečių problemos maitinamas, dar stipriau pasikraus, o B. Netanyahu čia labai naudingas priešas“, – teigė Pietų Vokietijos laikraštis.
Stambulo dienraštis „Milliyet“ irgi pažymėjo, jog „konfliktas darosi vis beviltiškesnis. Nauju sausumo dalinių įžengimu į Gazos ruožą gal būtų galima „Hamas“ susilpninti, tačiau į jo vietą stotų dar radikalesnės grupės. Argi Izraelis to nori?“ – klausė Turkijos dienraštis.
Pasak Londono „Times“ sekmadienio laidos, „protingesniame pasaulyje „Hamas“ dabar paskelbtų ugnies nutraukimą, o B. Netanyahu atsisakytų puolimo. Tačiau šiame konflikte visada didelė pagunda suteikti galimybę karui. Bet rezultatas retai patenkina visas puses.
Veikėjai gal ir keičiasi, tačiau eskalavimo pavojus lieka tas pats. „Hamas“ atsirado iš musulmonų brolijos, kuri dabar valdo Egiptą. Mes galime tik viltis, kad už prezidento Mohammedo Mursi uždegančių žodžių slypi taikos apaštalas“, – turbūt ne ironiškai rašė Londono dienraštis.
Tel Avivo dienraščio „Haaretz“ žodžiais, „terorizmo neįmanoma suvaldyti karinėmis priemonėmis. „Hamas“ kovotojus remia didelė Gazos ruožo gyventojų dalis. Tai jiems garantuoja pateisinimą savo veiksmams ir, be to, užtikrina, kad jiems nepritrūks ginklų karinėms operacijoms.
Užtat Izraelio svarbiausias ilgalaikis tikslas turėtų būti toks: atimti iš „Hamas“ kovotojų šitą paramą. O tai būti galima pasiekti dvejopai. Pirma, kovas Gazos ruože reikia vesti taip, kad per jas „Hamas“ prestižas palestiniečių akimis neaugtų. Antra, Gazos žmonėms reikia pasiūlyti politinę alternatyvą, kurią jie rinktųsi mieliau nei „Hamas“ kelią“, – rašė Izraelio dienraštis.
Jeruzalėje leidžiamam palestiniečių laikraščiui „Al Quds“ dalykai atrodė štai kaip:
„Gėda, kad Vakarų demokratijos nuo Amerikos per Didžiąją Britaniją ir Vokietiją iki Prancūzijos ir toliau viena akimi aklos ir šneka apie tai, ką vadina „Izraelio teise apsiginti“. Gėda, kad šios valstybės Izraeliui davė žalią šviesą ir tuomi jį palaikė, jam rengiant naujas palestiniečių žudynes.
Tatai rodo, kokie klaidinantys yra jų šūksniai už demokratiją, laisvę ir žmogaus teises. Ir tai liudija, jog Vakarai atvirai palaiko okupaciją ir karo nusikaltimus, kurie vykdomi prieš palestiniečių tautą, bet ne tokias vertybes, kaip civilizacija, demokratija ir žmogaus teisės“, – teigė palestiniečių laikraštis.
Vis dėlto kitame straipsnyje jau cituotas Tel Avivo dienraštis „Haaretz“ taip pat pasmerkė kai kurių įtakingų Izraelio politikų reikalavimus sunaikinti Gazos ruožo infrastruktūrą, nes tai, laikraščio žodžiais, „būtų ne tik nežmoniška, bet tiesiog karo nusikaltimas“.
Kai kurie laikraščiai, įskaitant „New York Times“, teigė, jog „atėjo laikas, kad arabų valstybių vadovai pasakytų tiesą ir įvardytų sąjūdžio „Hamas“ kaltę“, o ne tik „kritikuotų ir kaip agresiją pasmerktų Izraelio vyriausybės veiksmus“ arba, kaip „Turkijos prezidentas T. R. Erdoganas, vadintų Izraelį „teroristine valstybe“.
Tačiau pasak Amsterdamo dienraščio „Telegraaf“, dėl naujausios eskalacijos kaltas būtent sąjūdis „Hamas“:
„Vidutinio nuotolio raketų arsenalo įrengimas Gazoje išryškina jo tikrus ketinimus. Šitas islamistinių radikalų judėjimas nenori jokios taikos ir vis dar siekia sunaikinti Izraelį. „Hamas“ lygiai taip pat elgiasi per teroristinius išpuolius.
Taikinys yra Izraelio civiliniai žmonės. Paleisti raketas tyčia į gyventojų centrus kaip Tel Avivą nėra savigyna, bet karo nusikaltimas“, – rašė Nyderlandų laikraštis.
Vienos dienraščio „Standard“ požiūriu, „Izraeliui rūpi Gazos ruožą nuginkluoti – ketverius metus po didžiojo Izraeliečių puolimo. Tasai buvo „Hamas“ stipriai susilpninęs, tačiau tai vis dėlto „Hamas“ nesutrukdė vėl apsiginkluoti.
Visa tai galima laikyti įrodymu, jog karinio sprendimo šiam konfliktui nėra. Kita vertus, esamomis aplinkybėmis, žvelgiant blaiviomis akimis, vėlgi jokio kito sprendimo nematyti“, – rašė Austrijos sostinės dienraštis, prieidamas išvadą, kad problema tikrai neišsprendžiama.
Apžvalga skambėjo per LRT radiją.
