Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį vyksta į Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Briuselyje, kur valstybių ir vyriausybių vadovai bandys susitarti dėl 2014-2020 metų biudžeto.
Naujas maždaug trilijono eurų vertės biudžeto projektas bus pateiktas ketvirtadienio vakarą, lyderiams susėdus prie derybų stalo.
Artėjant susitikimui, didžiosios valstybės, daug mokančios į bendrą iždą, ragino apkarpyti išlaidas, tačiau skurdesnės šalys, tarp jų ir Lietuva, prieštarauja drastiškiems karpymams, kurie sumažintų ES paramą.
Kai kurios valstybės pagrasino vetuosiančios biudžetą, jei pateiktos sąlygos bus nepriimtinos.
"Kadangi Europos Sąjungos biudžetas yra priimamas vienbalsiai, visos šalys tokį instrumentą turi", - žurnalistams trečiadienį sakė prezidentė D.Grybauskaitė.
Prezidentės teigimu, derybose Lietuvai yra svarbios trys pozicijos - žemės ūkio, struktūrinių fondų ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas. Svarbiausia, prezidentės teigimu, siekti mūsų šaliai naudingiausio bendro finansinio paketo.
Šiuo metu iš ES gaunamos lėšos sudaro apie ketvirtį metų Lietuvos biudžeto.
Daugiau nei pusę gaunamos paramos sudaro struktūrinių fondų lėšos, antra pagal dydį dalis - parama žemės ūkiui.
Baltijos šalys ne kartą priešinosi siūlymams apriboti valstybėms skiriamą struktūrinės paramos dalį, siejant ją su bendruoju vidaus produktu. Lietuva, Latvija ir Estija pabrėžia, kad jos neturėtų būti baudžiamos už tai, kad ėmėsi skausmingų taupymo priemonių krizei įveikti ir patyrė didžiulį ekonomikos nuosmukį 2009 metais.
Praėjusią savaitę pateiktas projektas numato, kad valstybėms, kurių BVP 2008-2010 metais smuko daugiau nei vienu procentu, paramos "lubos" būtų padidintos kol kas neįvardijamu skaičiumi, palyginti su bendra taisykle, kad parama negalėtų viršyti 2,4 proc. BVP. Į šią kategoriją patektų Baltijos šalys ir Vengrija.
Lietuva taip pat ragina numatyti spartesnį išmokų žemdirbiams suvienodinimą. Naujausias projektas numato, kad "visos valstybės narės, gaunančios mažesnes nei 90 proc. ES vidurkis tiesiogines išmokas už hektarą, trečdaliu sumažins atotrūkį tarp jų dabartinių išmokų ir 90 proc. vidurkio kitoje finansinėje perspektyvioje".
Prezidentė taip pat ketina kelti klausimą dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo. Pagal pateiktą pasiūlymą, Ignalinos AE uždarymo projektams 2014-2017 metais būtų skiriama 210 milijonų eurų (724 mln. litų). Lietuva ne tik siekia daugiau ES paramos, bet ir nori, kad numatant finansavimą nebūtų numatyta 2017 metų data, taip neužveriant galimybės finansavimą iš ES gauti ir vėliau.
