Ketvirtadienį Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje (URM) pristatyti užsienio lietuvių poreikių apklausos rezultatai. Nors po pristatymo nemažai diskutuota apie tyrimo nereprezentatyvumą, kadangi imtį sudarė jauni, išsilavinę, gerus darbus turintys išeiviai, vis dėlto šis tyrimas, anot užsienio reikalų viceministro Evaldo Ignatavičiaus, yra pradžia, momentinė nuotrauka, gairės kitiems tyrimams, jau žinant didžiausius užsienio lietuvių skaudulius. Niekas nežino, koks yra reprezentatyvus išeivio portretas, tą išsiaiškinti būtų brangu ir sudėtinga. O ištyrus tos grupės, kuri yra angažuota išlaikyti savo ryšį su valstybe, poreikius – galima kurti, keisti vykdomus projektus.
Emigracija – iššūkis ar galimybė?
Užsienio lietuvių poreikių apklausos pristatymo renginį pradėjęs užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius apklausą palygino su rentgeno nuotrauka, teigdamas, jog šitaip mes sužinome, kaip išeivių bendruomenių viduje galvojama apie Lietuvą, joje vykstančius procesus. „Globali Lietuva – ne vieno eismo gatvė“, – toliau vaizdingai kalbėjo viceministras, reikia žinoti, ką galvoja diasporoje gyvenantys lietuviai, kad žinotume, kaip juos įtraukti į Lietuvos gyvenimą.
Buvo prisimintos ir tarpukario mąstytojo Kazio Pakšto idėjos: „Tauta, kuri nekolonizuojama, negali tikėtis, kad ji bus didelė tauta. Taigi tautos kolonizacija yra jos stiprėjimo ženklas. Tačiau, iš antros pusės, jei lietuviai išeiviai užsieny negali sukurti „lietuviukų“, tai yra tautos silpnėjimo požymis.“ Viceministras pabrėžė, jog svarbiausia emigracijos iššūkius paversti galimybėmis. Jam antrino ir RAIT pirmininkė Ina Nausėdienė, sakydama, jog kolonizacija vyksta, emigracijos lygis auga, todėl svarbu analizuoti išeivių poreikį išsaugoti lietuvybę. Pagal paskutines apklausas, apie 13 proc. gyventojų ketina išvažiuoti iš Lietuvos per artimiausius 12 mėnesių.
VDU Socialinės antropologijos centro vadovas Vytis Čiubrinskas taip pat kalbėjo apie tai, jog reikia pripažinti emigrantų kultūrą. Anot jo, išeiviai Lietuvą dažniausiai laiko savo gimtine, o ne valstybę. Nors apklausos rezultatai rodo, jog net 91% respondentų mano, kad svarbu išlaikyti lietuvybę, neaišku, kas jiems yra ta lietuvybė. Koks yra valstybės ir identiteto santykis? Anot akademiko, egzistuoja atskirtis tarp išvykusių ir Lietuvos viešojo gyvenimo – trūksta ir renginių, ir švietimo per nuotolinį mokymą.
Kliūčių bendradarbiauti nėra, o noro?
Tyrimo rezultatai rodo, jog 7 iš 10 apklaustų užsienio lietuvių mano, kad kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra, reikia asmeninės iniciatyvos ir noro tai daryti. Svarbu ir tai, jog didžioji dalis (65 proc.) mano, kad galimybės bei sąlygos jiems dalyvauti Lietuvos gyvenime netgi pagerėjo. Pagrindiniai informaciniai kanalai, kuriais išeiviai gauna informacijos apie bendradarbiavimo galimybes bei žinių apie Lietuvą apskritai, yra internetas, artimiausia jų aplinka, t. y. šeima, draugai, taip pat socialiniai tinklai. Visgi dauguma respondentų nesinaudojo parama lietuvybei išlaikyti, tai rodo, jog informacijos prieinamumą visgi svarbu didinti. Paramos nenaudojimą, siekiant mažinti atskirtį tarp emigrantų ir valstybės, V. Čiubrinskas nurodė kaip vieną opiausių problemų. Anot jo, džiugina matomas sąlyginis entuziazmas dėl bendradarbiavimo – net du trečdaliai apklaustųjų sutiktų bendradarbiauti su institucijomis Lietuvoje, skatinant lietuvybės išlaikymą.
Kyla klausimas, kaip išeiviai jau dalyvauja Lietuvos gyvenime, kaip stengiasi išlaikyti lietuvybę ir kas juos motyvuoja. Kaip svarbiausius veiksnius, skatinančius aktyviau įsitraukti į Lietuvos gyvenimą, dauguma apklausos respondentų nurodė asmenines vertybes, šeimą, užsienio lietuvių tarpusavio bendravimą, taip pat keletas paminėjo ir situacijos Lietuvoje gerėjimą bei palankesnį Lietuvoje gyvenančių žmonių požiūrį į išeivius. Pagrindiniai būdai, kuriais dedamos išeivių pastangos išlaikyti lietuvybę – lankymasis renginiuose, susijusiuose su Lietuva, lietuviškų knygų skaitymas, taip pat dalyvavimas išeivių bendruomenės veikloje, kultūrinėje saviveikloje, darbas ar mokymasis sekmadieninėje mokykloje.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, Viešosios politikos ir vadybos instituto tyrimų vadovas Egidijus Barcevičius teigė, jog tyrimo duomenys rodo nemažą užsienyje gyvenančių lietuvių potencialą dalyvauti Lietuvos viešajame gyvenime. Tik kiek daugiau nei trečdalis (38 proc.) apklaustų užsienio lietuvių atsakė viena ar kita forma dalyvaujantys Lietuvos viešajame gyvenime – renginiuose, rinkimuose, kultūriniame gyvenime, tačiau net 88 proc. respondentų seka įvykius Lietuvoje. Taigi pasyviai besidomintys Lietuva išeiviai galėtų aktyviai įsitraukti. To ir siekiama Užsienio reikalų ministerijos programa „Globali Lietuva“.
Kaip išeiviai vertina Lietuvos žinomumą ir savo indėlį?
Anot E. Barcevičiaus, išeiviai save šalies atžvilgiu apibrėžia optimistiškai ir ambicingai. Net du trečdaliai apklaustųjų nurodė, jog prisidėjo prie teigiamų pokyčių šalyje. 41 proc. iš jų teigė garsinę Lietuvos vardą užsienyje, 29 proc. – remdami Lietuvoje likusius giminaičius. 11 proc. su partneriais įgyvendino įvairius projektus, 10 proc. dalyvavo diskusijose Lietuvos viešojoje erdvėje, 8 proc. investavo gimtinėje. Penktadalis teigė, jog padėjo užmegzti kontaktus tarp dabartinės gyvenamosios šalies ir Lietuvos atstovų. Pagal tyrimo ataskaitą, Lietuvos vardo garsinimu ir pagalba užmezgant kontaktus dažniausiai užsiėmė vadovai, verslininkai ir priklausantys bendruomenėms ar organizacijoms, vienijančioms užsienio lietuvius.
Įdomus apklausos faktas, kad dauguma išeivių (82 proc.) Lietuvos žinomumą ir patrauklumą valstybėje, kurioje gyvena, vertina patenkinamai arba blogai. Viena vertus, kaip tvirtino E. Barcevičius, Lietuva apskritai mažai žinoma, todėl iš to negalima daryti išvadų. Be to, žinomumas ir patrauklumas yra du atskiri klausimai, negalima apklausoje jų sudėti į vieną klausimą. Kita vertus, anot E. Ignatavičiaus, normalu, kad išeiviai prastai vertina Lietuvos įvaizdį, nes jie yra emociniais ryšiais susiję su Lietuva, greičiausiai ir išvažiavo todėl, kad nebuvo patenkinti gyvenimu tėvynėje.
Viceministro nuomone, per daug Lietuvos įvaizdžio programų, nesiderinančių tarpusavyje, buvo kuriama ir griaunama, tačiau laukia puikios progos įvaizdį pagerinti, pavyzdžiui, pirmininkavimas Europos Sąjungai. V. Čiubrinskas taip pat kalbėjo apie įvaizdžio formavimą kaip valstybės identiteto dalį. Pagal apklausos rezultatus tendencija visgi optimistiška – 34 proc. apklaustųjų mano, kad per pastaruosius 2 metus Lietuvos įvaizdis pagerėjo. Tai greičiausiai galima sieti ir su tuo, jog išeiviai patys jaučiasi prisidedą prie Lietuvos žinomumo didinimo ir suvokia savo „ambasadorišką“ funkciją toje šalyje, kurioje gyvena.
Ministerijos užsakymu tyrimą vykdė UAB RAIT, sniego gniūžtės atrankos metodu apklausti 353 užsienyje gyvenantys, vyresni nei 18 metų lietuviai, nustatant kvotas pagal amžių, lytį, emigracijos šalį, aktyvumą bendruomenėse ir organizacijose, vienijančiose išeivius. Respondentai atstovavo 15 šalių, pusė jų – Europos Sąjungos narės. Jie buvo tiesiogiai apklausiami birželio–liepos mėnesiais, taip pat internetu, telefonu.
Parengė Rosita Garškaitė