Turtingas, tačiau finansinių problemų patiriantis Katalonijos regionas sekmadienį rinks savo naująją vyriausybę, o šie rinkimai gali paskatinti Ispanijos konstitucinę krizę dėl stiprėjančių katalonų separatistinių nuotaikų.
Apklausų rezultatai rodo, jog dauguma katalonų balsuos už regiono nepriklausomybės idėją palaikančias partijas - tiek kairiąsias, tiek dešiniąsias. Tokiu būdu naujai išrinktam lyderiui būtų suteiktas mandatas surengti referendumą dėl atsiskyrimo, nors tam griežtai priešinasi Ispanijos centrinė vyriausybė.
Separatistai tampa didele problema Ispanijos premjerui Mariano Rajoy (Marianui Rachojui), kuris stengiasi pademonstruoti stabilumą ir fiskalinę drausmę savo kovoje dėl Madrido išlikimo euro zonoje, taip pat siekiant išvengti būtinybės prašyti tarptautinio finansinės pagalbos paketo, nors šalį apėmusi gili recesija.
Katalonijos prezidentas Arturas Masas tikisi būti perrinktas per regiono asamblėjos Barselonoje rinkimus, kai jis perėjo į nepriklausomybės šalininkų stovyklą po rugsėjį įvykusių didelių separatistų eitynių.
"Tikiuosi būti paskutiniu Katalonijos prezidentu, kurį Ispanijos valstybė stengiasi sunaikinti, naudodama purviną kampaniją", A.Masas, vadovaujantis konservatyviajai Konvergencijos ir sąjungos partijai (CiU), paskelbė praeitą savaitgalį.
"Kitas prezidentas bus nepriklausomas nuo Ispanijos valstybės, ir jie jo nebegalės sunaikinti", - jis sakė per rinkimų kampanijos mitingą.
A.Maso šalininkai skandavo "Nepriklausomybė!", o regiono prezidentas žada surengti referendumą dėl Katalonijos atsiskyrimo per ketverius ateinančius metus.
Kaip ir Baskija, kuri taip pat ribojasi su Prancūzija, Katalonija turi savo kalbą ir laiko save mažai susijusia su likusia Ispanijos dalimi.
Judrūs Katalonijos Viduržemio jūros uostai, automobilių gamyklos, chemijos įmonės ir bankai sudaro penktadalį Ispanijos ekonomikos.
Dar visai neseniai 7,5 mln. gyventojų turintis regionas tenkinosi reikalavimais užtikrinti didesnę autonomiją - pavyzdžiui, kontroliuoti mokesčių rinkimą ir lėšų perskirstymą, tačiau nesiekė visiškos nepriklausomybės.
Tačiau Ispaniją apėmus recesijai, nedarbui padidėjus iki 25 proc. ir drastiškai mažinant viešąsias išlaidas, katalonai tampa vis labiau įsitikinę, kad jiems tenka per didelė mokesčių našta.
Kaip ir kiti Ispanijos regionai, Katalonija išleisdavo daugiau negu surinkdavo per dešimtmetį trukusį nekilnojamojo turto burbulo pūtimąsi, kuris galiausiai subliūško 2007 metais.
Dabar šis regionas nebegali savarankiškai skolintis rinkose, nes jo obligacijos buvo prilygintos šiukšlėms. Tai paskatino A.Masą, kuris buvo išrinktas vadovauti regiono vyriausybei vietos parlamento, o ne tiesiogiai rinkėjų, prašyti Madrido 5 mlrd. eurų paskolos, kad Barselona galėtų vykdyti savo įsipareigojimus grąžinti skolas.
Tačiau katalonai vis tiek kaltina dėl savo problemų Madridą, o ne savo lyderį. Kaip ir Vokietija, pavargusi nuo būtinybės gelbėti Graikiją ir kitas Pietų Europos šalis, daugelis katalonų įsitikinę, kad jų mokesčius Madridas naudoja neturtingiausiems šalies regionams šelpti.
"Madridas su mumis žaidžia", - sakė 33 metų statybininkas Davidas Boxas (Davidas Bošas), palaikantis A.Masą ir Katalonijos nepriklausomybę.
D.Boxas sėdėjo ant suolelio vaizdingame La Ramblos bulvare Katalonijos sostinėje Barselonoje, kuri yra antrasis didžiausias Ispanijos miestas. Ant daugelio šio miesto garsių modernistinės architektūros pastatų buvo iškelta nepriklausomybės šalininkų vėliava - su balta žvaigžde mėlyname trikampyje ir geltonais bei raudonais dryžiais.
Vis daugiau katalonų, iš dalies įkvėptų Škotijos ir Flandrijos nepriklausomybės judėjimų, palaiko nuomonę, jog jų regionui, turinčiam daugiau gyventojų negu Danija ir pagal ekonomikos dydį besivaržančiam su Portugalija, būtų geriau gyventi savarankiškai.
Apklausos rodo, kad už nepriklausomybę pasisako 46-57 proc. katalonų ir kad dabar šios nuotaikos yra stipresnės negu kada nors anksčiau.
"Pavertėme eilinius rinkimus referendumu", - sakė už nepriklausomybę pasisakančios kairiosios partijos "Esquerra Republicana" (ERC) narys Alfredas Boschas (Alfredas Boskas).
ERC tikisi pelnyti 18 mandatų ir dvigubai padidinti savo dalyvavimą 135 vietų regiono parlamente.
BILIETAS Į NIEKUR BE GALIMYBĖS GRĮŽTI
Regiono, kuris yra siurrealizmo grando Salvadoro Dali tėvynė, nepriklausomybės siekis kelia nerimą likusiai Ispanijos daliai - ir ne vien dėl to, kad katalonai sudaro nacionalinės futbolo rinktinės, laimėjusios pasaulio čempionatą, branduolį.
Premjeras M.Rajoy perspėjo, kad Katalonijai tektų iš naujo prašytis priimamai į Europos Sąjungą (ES), o šis procesas ilgai užtruktų. Ispanijos karalius Juanas Carlosas (Chuanas Karlosas) taip pat paragino išlaikyti šalies vienybę.
Praeitą savaitgalį vykusiame valdančiosios Liaudies partijos kandidato į Katalonijos parlamentą rinkimų kampanijos renginyje M.Rajoy perspėjo rinkėjus "nepirkti bilieto į niekur be galimybės grįžti".
Tačiau už nepriklausomybę pasisakantys katalonai argumentuoja, kad referendume ištartas tvirtas balsas už savarankiškumą priverstų Ispaniją pakeisti savo konstituciją, o ES turėtų gerbti tautos apsisprendimą.
Jeigu atsiskirtų nuo Ispanijos, Katalonija veikiausiai ne iš karto įgytų teisę skirti savo atstovą Europos centriniame banke (ECB), tačiau ji tikriausiai galėtų toliau naudoti eurą.
Pasak ekonomistų, trumpuoju laikotarpiu skyrybos su Madridu padarytų milžinišką žalą ekonomikai.
Separatistinis judėjimas Katalonijoje ir Baskijoje buvo beveik visiškai užgniaužtas per 1939-1975 metais gyvavusią generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) diktatūrą. Vėliau Ispanija grįžo prie demokratijos, o naujoji konstitucija suteikė 17 šalies regionų reikšmingas savivaldos galias.
Entuziastingai dėl naujai įgytos autonomijos katalonai įkūrė savo policiją, atidarė atstovybes užsienyje ir atgaivino savo kalbą. Tačiau nepriklausomybės judėjimas apmirė 9-ame ir 10-ame dešimtmetyje, kai žmonėms tapo priimtinesnė dviguba kataloniška ir ispaniška tapatybė.
Vėliau nuotaikos vėl pasikeitė. Katalonai įtūžo prieš dvejus metus, kai Konstitucinis Teismas atmetė šešis jų autonomijos aspektus. Šiemet M.Rajoy atsisakė derėtis su A.Masu dėl leidimo Katalonijai pasilikti didesnę dalį savo surenkamų mokesčių.
Nusivylimas išsiliejo į didžiausią kada nors surengtą nepriklausomybės šalininkų demonstraciją rugsėjo 11-ąją, Katalonijos nacionalinę dieną, kai į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių.
Keliomis dienomis vėliau 56 metų A.Masas, trejus metus Katalonijai vadovavęs ekonomistas, pasitraukė iš derybų su Madridu dėl didesnės autonomijos. Jis pareiškė, kad Katalonija turi tapti valstybe ir paskelbė pirmalaikius rinkimus, kad patikrintų, kokia visuomenės dalis palaiko šią idėją.
Staigus nepriklausomybės šalininkų proveržis daugelį žmonių užklupo netikėtai.
"Viskas paspartėjo labai greitai. Žmonės žengė pirmiau politikų. Masas turėjo pripažinti piliečių reikalavimus", - sakė Katalonijos generaliteto - regiono vyriausybės - atstovas spaudai Marti Estruchas (Marti Estrukas).
Apklausos rodo, kad A.Maso CiU sekmadienį gali tikėtis pelnyti 62 vietas parlamente. Tiek mandatų neužtikrintų absoliučios daugumos, tačiau kartu su kitomis partijomis, tarp jų ERC, nepriklausomybės šalininkai tikriausiai turėtų dviejų trečdalių daugumą Katalonijos parlamente.
Kai kurie katalonai sako balsuosiantys už CiU, kad pasiųstų žinią Madridui ir Europai.
"Man nepatinka, kaip su mumis elgiasi Ispanija. Manau, kad balsuosiu už CiU, palaikydama šį judėjimą", - sakė 52 metų socialinė darbuotoja Ofelia Sala (Ofelija Sala), kuri paprastai balsuoja už kairiuosius.
DĖMESIO NUKREIPIMAS
Kai kurie rinkėjai laiko A.Masą oportunistu, kuris greitai atnaujintų derybas su Madridu dėl mokesčių, o kiti įtaria, kad naujai atgijęs nepriklausomybės judėjimas tėra priemonė nukreipti dėmesį nuo išlaidų sveikatos apsaugai ir švietimui karpymo.
"Nepriklausomybė nepadės mums išspręsti visų mūsų problemų", - sakė anksčiau slauge dirbusi 69 metų pensininkė Inma Prat, kuri kalbėjo ispaniškai su aiškiu katalonų akcentu.
Vienas katalonas verslo vadybininkas, prašęs neviešinti jo vardo, sakė, kad didžiausios šio regiono bendrovės neviešina savo požiūrio į separatistų planus. Nepriklausomybės palaikymas galėtų supykdyti klientus kituose Ispanijos regionuose, o atviras nusistatymas prieš nepriklausomybę pakenktų jų verslui Katalonijoje.
Tačiau mažesnės bendrovės įsitikinusios, kad nauja nepriklausoma mokesčių struktūra leistų regionui daugiau investuoti į infrastruktūrą, o tai būtų naudinga verslui.
Pasak jų, katalonai kasmet netenka galimybės susigrąžinti 16 mlrd. eurų pagal dabartinę sistemą, leidžiančią regionams rinkti mokesčius ir perduoti juos Madridui, kuris perskirsto lėšas pagal sudėtingą formulę.
Katalonijos verslo rūmai "Pimec", kuriems priklauso 105 tūkst. smulkių ir vidutinių įmonių, organizavo kelių tūkstančių savo narių internetinę apklausą ir nustatė, kad aiški dauguma pasisako už nepriklausomybę.
"Pimec" prezidentas Josepas Gonzalezas (Žozepas Gonsalesas) teigia, kad Madridas nuvylė Kataloniją.
"Jeigu esame ekonomikos variklis, reikia toliau duoti jam degalų - jie turėtų mumis rūpintis", - sakė jis.
