Liturginius metus vainikuoja Kristaus Visatos Valdovo iškilmė. Tą dieną Bažnyčia mums siūlo ne kokį nors pasakojimą apie spindulingą teofaniją, o širdį veriančią sceną: Jėzaus akistatą su galingiausių to meto Izraelyje asmeniu – visagalės imperijos atstovu Pilotu.
Kaltinamasis - be jokio gynėjo. Tas pats, kuris po poros dienų šlovingai prisikels, o dabartinis galingasis - labai greitai panirs istorijos užmarštin.
Kuris iš dviejų yra karalius?
Dar kartą žmogiškas požiūris į dalykus pasirodė bevertis. Tačiau tai jau nebesvarbu, žaidimas sužaistas. Pilotas nesupranta nieko nei apie žydus, nei apie Jėzų, nei giliosios jų pokalbio esmės. Tuo tarpu Jėzui svarbu vien tiesa. Per visą savo gyvenimą Jis tarnavo tiesai, liudijo tiesą: Tiesą apie Tėvą, apie amžinąjį gyvenimą, apie kovą, kurią privalo kovoti žmogus šiame pasaulyje, tiesą apie gyvenimą ir mirtį. Tai esminės sritys, kur melas ir klaida turi mirtinas pasekmes.
Štai ką reiškia būti visatos valdovu: įžengti į tiesą ir liudyti ją. Visi Jėzaus mokiniai yra pašaukti į tokį karališkumą, jei „klauso jo balso“. Išties karalius yra tas, kurį išlaisvino tiesa.
