Jėzus sako savo mokiniams:
„Žmonės pakels prieš jus rankas ir ims jus persekioti. Dėl mano vardo tąsys jus po sinagogas ir kalėjimus, vedžios pas karalius ir valdytojus. Tada jums bus proga liudyti. Taigi įsidėkite sau į širdis ir iš anksto negalvokite, kaip ginsitės; aš jums duosiu tokios iškalbos bei išminties, kad negalės nei atsispirti, nei prieštarauti visi jūsų priešininkai.
Jus išdavinės tėvai, broliai, giminės ir draugai; kai kuriuos netgi žudys. Visi jūsų nekęs dėl mano vardo. Vis dėlto nė vienas plaukas nuo jūsų galvos nenukris. Savo ištverme jūs išsaugosite savo gyvybę“.
Kiti skaitiniai: Apr 15, 1–4; Ps 98
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas
Liudijant Jėzaus asmenį, Jo Evangeliją, neretai tenka nukentėti nuo nesutarimų, apkalbų, pasmerkimo, pašaipų. Ypač iš tų, kurie nepažįsta Jėzaus Evangelijos ir net nebando pažinti. Jie tariasi išmaną Jėzaus Evangeliją į ją net nesigilindami. Tada būna nelengva ypač neprarasti vilties.
Ne paslaptis tai, kad Jėzus negali mums garantuoti kitų žmonių meilės, jų palaikymo. Ir tai nėra Dievo kaltė, ir net ne mūsų kaltė, jog kai kurie žmonės ima mūsų nekęsti. Ir juo labiau neverta bandyti „nusipirkti“ sau už bet kokią kainą kitų žmonių pritarimo, jeigu jiems trūksta supratimo. Kas šitaip elgiasi, tas daug ką praranda, nes žmonių pritarimas iš tiesų nėra jau toks ir svarbus, išskyrus laikinai gerą mūsų savijautą. Svarbiausia yra mūsų draugystė su Dievu, nes nuo Jo priklauso viskas, ypač tai, kas yra susiję su amžinuoju gyvenimu.
Gyvenimas su Dievu juk negarantuoja mums ramybės ir rūpesčių nebuvimo. Vienybės su Dievu motyvas neturėtų būti paremtas lengvo ir malonaus gyvenimo sumetimais. Pergalė prieš blogį, išminties stoką, reikalauja pastangų, o ne pabėgimo. Ir šioje kovoje mes nesame vieni. Turime tokią galią, apie kurią net nenutuokia tie, kuriems Dievas nerūpi.
Drauge su mumis yra galia ir išmintis. Ir labai svarbu tai, jog mes nepasiduotume pagundai pasitikėti vien savo jėgomis bei protu. Mūsų pergalė prieš blogį visų pirma yra Dievo reikalas, ir Jo dėka mes esame nepasmerkiami. Galbūt prarandame kuriam laikui „visiems gero žmogaus“ vardą, bet liekame ištikimi Dievui, nes vykdome Jo valią ir „savo ištverme išlaikome savo gyvybę“.
Bernardinai.lt archyvas
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
