Lapkričio 28 d. minime šv. Kotryną Laburietę (Labouré).
 |
Zoja Labouré gimė 1806 m. prancūzo ūkininko šeimoje. Ji vienintelė iš visos didelės šeimos nelankė mokyklos, nemokėjo skaityti ir rašyti. Zojos motina mirė, kai ji buvo dar visai mažutė. Zoja turėjo prižiūrėti namus, kai jos vyresnioji sesuo tapo vienuole. Zoja taip pat norėjo stoti į vienuolyną dar būdama paaugle, tačiau ji buvo reikalinga namuose, tad tik sulaukusi dvidešimt ketverių metų tapo Šv. Vincento Pauliečio Gailestingąja seserimi. Ji priėmė vienuolinį vardą Kotryna.
1830 m. vos įstojusiai į vienuolyną Kotrynai apsireiškė Švč. Marija ir parodė du vaizdus: pirma – Švč. Mergelę Mariją, stovinčią ant Žemės rutulio, pamynusią gyvatę (tai biblinis šėtono simbolis), su išskėstomis rankomis, iš kurių delnų žemėn sklido šviesos spinduliai, su užrašu „Marija, nekaltai pradėtoji, melsk
i už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos!“; antra – dvi (Jėzaus ir Marijos) širdys, kryžius ir M raidė (t. y. du Jėzaus ir Marijos simboliai). Švč. Marija Kotrynai nurodė padaryti medalikėlį su šiais vaizdais ir platinti jį, pažadėdama jo nešiotojams daug malonių.
Sesuo Kotryna apie tai papasakojo savo nuodėmklausiui, kuris vėliau tai persakė vyskupui. Taip atsirado medalikėlis, kuris greitai išgarsėjo stebuklais ir kuris vadinamas stebuklinguoju.
Netrukus daugybė žmonių iš viso pasaulio ėmė nešioti jį. Ypač didelę galią medalikėlis turi netikinčiųjų sieloms. Vienas žinomiausių stebuklų - 1842 metais Romoje jo pagalba įvykęs žydo Alfonso Ratisbonne, vėliau tapusio jėzuitų kunigu, atsivertimas. Šį medalikėlį patartina dovanoti visiems nuo religijos nutolusiems ar pagundas prieš tikėjimą kenčiantiems ir pasimelsti už juos – Marija jau ne kartą suteikė atsivertimo malonę.
Vienuolyne niekas ir nesužinojo, kad būtent kuklioji sesuo Kotryna buvo toji, kuriai pasirodė Švč. Dievo Motina. Kotryna praleido likusius 45 savo gyvenimo metus atlikinėdama kasdienius vienuolyno darbus. Ji buvo laiminga, kad jos ypatingosios malonės liko paslaptimi, ir jos vienintelis rūpestis buvo tarnauti Dievui visa širdimi.
Kotryna mirė 1876 m. Popiežius Pijus XII 1947 m. paskelbė ją šventąja.