 |
| Edgaro Zagrebnevo nuotrauka/BFL |
Miškas nurimo, jau mėnuo, kai į juos nebesiveržia grybautojai, uogautuojai, tik kur ne kur girdisi motorinių pjūklų garsai. Juodalksynuose triukšmingai dar skraido alksninukų būriai, čirškauja kuodotosios ir didžiosios zylės, pušynuose tyliai banguojančiu skrydžiu nulekia juodosios meletos, smalsuoliai kėkštai. Virš Gličio ežero pietų link triukšmingai praskrenda septynios gulbės giesmininkės, bet į ežerą poilsiui nebesileidžia.
Lapkritis, gruodžio pradžia, tai metas, kai į žiemavietes patraukia girių karaliai briedžiai. Titnago kopų papėdės pelkutėje netoliese su dviem raguotais elnių patinais ganosi du iš jų, Markšinės pelkėje ramiai ganosi dar du. Po keliolikos minučių briedžiai pasibaido ir užvertę galvas nubėga į vandeningesnę pelkės vietą. Dar po kelių minučių paaiškėja ir galiūnų nerimo priežastis. Netikėtai už gero šimto metrų pamatome netoliese nuo briedžių per gailius šuoliuojantį vilką, kuris padaręs kelis šuolius atsisuka ir pasitikinčiu žvilgsniu stebi inspektorius.
Tik nukreipėm akis ieškodami kišenėje fotoaprato, ir šis gražuolis dingo, nors ir nesimatė jo toliau nubėgančio. Turbūt atsigulė kur tarp aukštų gailių toliau stebėti aplinką. Didžioji plynė, Markšinės pelkė, šiais metais buvo penkių vilkų šeimos prieglobstis. Ši šeima dar birželio mėnesį su jaunais vilkiukais atsikraustė ieškoti ramybės nuo grybautojų ir uogautojų iš šiaurinės Karšuvos girios dalies. Vos prieš kelias savaites didžiulė džiaugsmo banga užplūdo pastebėjus pernai į laisvę paleistą kurtinio patiną. Vis dėlto išgyveno. Nors netoliese buvo ir slapukės lūšies pėdsakų. Ir pagalvoji žmogus, visgi kokia tvari yra laukinė gamta. Čia, nedidelėje teritorijoje, sutelpa ir plėšrūnai, ir jų potencialios jų aukos.
Tačiau ne viskas rezervato teritorijoje taip romantiška ir idiliška. Grybų ir uogų rinkimo sezono metu griežtai saugoma gamtinė teritorija ramybės neturi. Nuo birželio iki beveik lapkričio menesio čia vyksta „grybų karas“. Tai, ką išsaugoti stengiasi du direkcijos inspektoriai, tą siekia pavogti dešimtys, o gal ir šimtai grybų vagių (rezervatuose draudžiama grybauti). Nors šiemet rezervatui sukako jau 21-eri metai, šioje, vienoje labiausiai Lietuvoje suženklintų įspėjamaisiais ženklais gamtinių teritorijų pažeidimų nemažėja. Beveik dviejų dešimtmečių pažeidimų statistika nenumaldomai rodo, kad Viešvilės gamtinis rezervatas yra tapęs prestižiniu, komerciniu grybavimo objektu. Sutramdyti pažeidėjus keliose „populiariose“ rezervato vietovėse padėjo tik speciali stebėjimo įranga, kuri naudojama jau dvejus metus. Šiemet per dvi savaites šiomis priemonėmis buvo sugauta per dešimt pažeidėjų, turbūt pažeidinėjusių rezervato režimą daugelį metų, tarp kurių buvo ir gerai Tauragės visuomenei žinomų žmonių ir politikų. Vėliau šioje vietovėje pažeidimų daugiau nebeužfiksuota. Rezervato gyvavimo istorijoje tai pirmi metai, kai pavyko sutramdyti brakonierius, žvejojančius Gličio ežere. Šią vasarą ir rudenį nebuvo nustatyta nė vieno tokio brakonieriavimo atvejo.
Specialios technikos naudojimas parodė, kaip svarbu yra žengti koja kojon kartu su naujomis technologijomis, nes pažeidėjai taip pat naudojasi naujovėmis, o kai kurie eidami vogti grybų, kaip teko girdėti, išima iš telefonų maitinimo elementus ir net telefonus suvynioja į foliją. Nors gandai ir juokingi, tačiau jie parodo, koks vis dėlto yra didelis noras patekti į rezervato teritoriją ir ten prisigrybauti voveraaičių už šimtą litų. Pietinėje rezervato dalyje, prie kurios daugiausia suvažiuoja grybautojų iš Kauno, Jurbarko, Smalininkų ar Viešvilės miestelio, kai kuriomis dienomis tvyro visiškas chaosas. Kai kurie įsigudrina palaukti rezervato teritoriją tikrinančių inspektorių, o jiems nuvažiavus smunka į rezervatą. Grįžusiems inspektoriams lieka tik skėsčioti rankomis ir riebiai nusikeikti.
Deja, tenka konstatuoti, kad sulaikoma ir atsakomybės už neteisėtą veiklą rezervate sulaukia tik maždaug kas penktas pažeidėjas. Nepavyksta prisiminti tokios dienos, kada nebūtų užfiksuojami 3–5 neišaiškinti neteisėto lankymosi rezervate atvejai. Todėl pietinė rezervato dalis sezono metu nelabai primena rezervatinio miško – valgomųjų grybų čia aptikti darosi sunku. Bandymų grybauti ar uogauti rezervate, taip pat ir kartkartėmis pasitaikančių brakonieriavimo atvejų Viešvilės upelyje, kur gaudomi upėtakiai ir ūgtelėję įžuvinti šlakiai greitai nebeliktų, jei rezervato teritorijoje būtų pastatytos stebėjimo kameros, kurių įsigijimui vos kelis tūkstančius litų prašoma jau dveji metai. Toks inspekcinio darbo palengvinimas pagaliau leistų efektyviai naudojant lėšas skiriamas rezervato apsaugai visiems laikams išgyvendinti nemažėjančius rezervato režimo pažeidimų mastus, sutramdanti godžius tautiečius, kuriems uogauti ir grybauti netrukdomai leidžiama likusiuose 37000 iš 40000 hektaruose Karšuvos giros plotų. Reikėtų tikėti, kad įrengus stebėjimo kameras kito grybavimo ir uogavimo sezono metu rezervato teritorija pagaliau taps ramybės oaze tiek gvūnams, tiek laukinei augalijai, ir rezervatas pateisins savo kaip griežtai saugomos gamtinės teritorijos statusą.
Šiais metais nustatyti ir išaiškinti 124 aplinkosaugos pažeidimai, iš kurių 56 padaryti rezervato teritorijoje. Iš jų: 47 grybavimo, 4 spanguoliavimo, 3 mėlyniavimo (1 su šukomis), 2 pažeidėjai su metalo detektoriais ieškojo karinių relikvijų. Rezervato apsaugos zonoje ir už jos ribų: 1 – medžioklės taisyklių, 1 - kirtimų taisyklių, 1 šiukšlinimo atvejis. Išaiškinti 65 neteisėto uogavimo šukomis atvejai Karšuvos girioje. Uogavimas šukomis vis populiarėja, nes administracinių teisės pažeidimų kodekse įvedus administracinį nurodymą bauda už šį pažeidimą yra tik 12,5 lito, be to, kodekse nenumatytas šukų ar neteisėtai surinktų uogų konfiskavimas. Šiemet būta kelių atvejų, kai tie patys pažeidėjai buvo bausti pakartotinai, o vienas net per valandą.
Vyr. inspektorius Saulius Bartminas
Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato informacija
