 |
| Afganistano gamtovaizdis iš sraigtasparnio skrydžio |
Jau antrą vasarą iš eilės praleidžiu Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos Čagčarano mieste, nes dalyvauju Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose. Gyvendamas ir dirbdamas Provincijos atkūrimo grupės (PAG) karinėje stovykloje, talkinu Lietuvos specialiosios misijos bei JAV „Comanders Emergency Response Program“ (CERP) (liet. JAV Vadovybės greitojo reagavimo programa) vykdomose programose. Esu statybos inžinierius ir teikiu inžinerines paslaugas, vykdant tiek Lietuvos tiek užsienio donorų finansuojamus tarptautinius projektus. Lietuvos inžinieriaus siuntimas į Goro provinciją yra viena iš Lietuvos Vyriausybės paramos sudėtinių dalių. Taigi, noriu pasidalinti savo įspūdžiais ir samprotavimais apie statybas, gyvenimą ir žmones Afganistane.
Tikslumo dėlei noriu pabrėžti, kad pasakosiu ir nagrinėsiu būtent Goro provincijos ir jos sostinės Čagčarano miesto statybų aspektus.
 |
| Keliaujančios avys |
Gamtinės sąlygos
Kalbama, kad kažkada Afganistanas buvo graži, žalia ir derlinga teritorija. Apsilankius šiandieną, tuo sunku patikėti. Dabar mus pasitinka 33–35°C karštis vasarą ir 20–30°C šaltis žiemą. Taip yra Goro provincijoje, kitose provincijose nieko nestebina ir 40° karštis.
Didžiąją dalį šalies teritorijos dengia kalnai arba plikos kalvos. Dažnam iš mūsų kalnai asocijuojasi su gražiomis žydinčiomis pievomis, aukštyn nueinančiomis kalnų eglėmis ir snieguotomis viršūnėmis. Afganistane kalnai kitokie. Tai – plikos uolos arba apvalių viršūnių kalnai bei kalvos, padengtos smulkiu raudonu moliu. Augmenijos tokiuose kalnuose arba visiškai nėra, arba yra nušiurę aštrios žolės kuokštai. Medžiai ir žolė auga tik kalnų slėniuose, kuriais beveik be išimties vinguriuoja koks nors upelis ar upė.
Statyba
Taigi tokiomis sąlygomis Afganistane vyksta statybos. Pirmą žvilgsnį užmetus, atrodo, kad kažkokia nematoma ranka iš vietinio molio kalvų sustūmė ir ištraukė vienaaukščius kubelius. Jie idealiai susilieja su gamtos spalvomis. Tikrai nesuklysiu sakydamas, kad pagrindinė statybinė medžiaga yra vietinis molis.
 |
| Kaimo keliukas ir pastato stogas yra taip persipynę, kad važinėti stogais yra visiškai natūralus dalykas |
Jei sugalvojote statytis tradicinį namą, tai statybos sklype galite imti kastuvą ir čia pat kasdami duobę ar nukasdami šlaito kraštą turite puikiausios statybinės medžiagos. Jokių mokesčių už medžiagas, jokių pervežimų, jokių statybinių mechanizmų. Tik kastuvas ir jūs pats. Čia atsiranda pasirinkimo galimybė, ar maišyti molį su smulkintais šiaudais ir kelti monolitines sienas, ar gaminti norimų matmenų molinius blokelius, juos džiovinti saulėje ir vėliau mūryti sienas. Smulkinti šiaudai – tai 1–2cm ilgio stiebeliai, kuriuos, pasikinkę porą jaučių ir pririšę medinį baslį ir jį tampydami ratu po šiaudų krūvą, pasigamina vietiniai gyventojai. Tokios pastatų sienos yra ilgaamžės. Teko matyti prieš šimtmečius statytų, o gal net tūkstantį metų menančių sienų griuvėsius.
Pažanga, nors ir iš lėto, bet ateina į Afganistaną. Galima pamatyti vietinės „industrijos“ gaminių, kurie irgi gaminami viduryje lauko, naudojant tik kastuvą. Nors kur ne kur galima pamatyti benzininę ar dizelgeneratoriaus varomą elektrinę betonmaišę. „Industriniai“ gaminiai – tai pilnaviduriai ar net tuščiaviduriai !!! betoniniai blokeliai, šulinių žiedai, įvairių matmenų plytelės šaligatviams ar takeliams kloti. Yra naudojami visiškai primityvūs klojiniai arba šiek tiek sudėtingesnės formavimo staklės. Labai dažnai matomas vaizdas – prie pat upės (gali būti ir upėje) stovintis sunkvežimis ir į jį kastuvais upės žvyrą semiantys darbininkai.
 |
| Ožkos ant pastatų stogo yra įprastas reginys Afganistano kaime |
Kitos naudojamos statybinės medžiagos yra cementas, pagamintas dažniausiai Irane, Pakistane ar buvusiose sovietinėse respublikose. Armatūrinis plienas ir plieniniai profiliuočiai dažniausiai Afganistane atsiranda, kaip jie sako, iš Rusijos. Nors teko matyti ir kitose valstybėse pagamintų plieninių lovinio profilio gaminių. Gaminių pasirinkimas labai skurdus. Tai vos 3–4 skirtingų diametrų armatūros ir plieno profiliai. Statoma iš to, kas atvežama per kalnus. Vežama dažniausiai iš Herato automobilių transportu. Apie kelius Afganistane, ko gero, reikėtų rašyti atskirą straipsnį. Kelias čia yra ta vieta, kuria šiuo momentu galima pravažiuoti. Pavasarį jis gali būti vienoje vietoje, vasarą – kitoje, žiemą – niekur. Važiuojant kariniais visureigiais ir baiminantis, kad kažkur galima nusiristi nuo kalno šlaito arba pasikabinti ant automobilio dugno, sutikdavome su kaupu prikrautus „KAMaZ-us“, „MAN-us“ ir kitokio tipo transporto priemones, sunkiai ropojančias per uolingus keliukus. Sunku įsivaizduoti, kaip jie sugeba įveikti tokius stačius šlaitus ir nenusirita kelio nuožulnumuose. Vidutinis greitis kalnų keliuose 10km/h. Reikėtų paminėti, kad pavasarį, kol nepradžiūsta, keliai yra irgi nepravažiuojami. Taigi kelio ilgis ir metų laikas labai lemia statybos kainą.
Pasiturintys afganai stato šiuolaikiškesnius namus. Tokio pat stiliaus ir konstrukcijos yra visuomeniniai pastatai. Tai gelžbetoninio monolitinio karkaso pastatai su stulpiniais pamatais, radsijomis, kolonomis, perdenginių sijomis ir pačiais perdenginiais. Kolonų tarpatramis paprastai būna 3–5 m. Karkaso tuštumos užpildomos dažniausiai betoniniais tuščiaviduriais blokeliais. Karkasinių pastatų, ypač jei jie yra kelių aukštų, paplitimą lemia tai, kad Afganistanas yra seisminio aktyvumo zonoje, nors Čagčarane niekas neprisimena apie kokius nors žemės drebėjimo sugriovimus. Pastatų perdangas populiaru betonuoti su atsikišusiomis konsolėmis, kurias laikančios sijos yra mažėjančio aukščio. Kartu su pastatų fasadų dažymo įvairiomis mėlyno–žalio–violetinio–raudono atspalvio spalvomis, šis perdangų betonavimo metodas yra ryškus architektūrinės išraiškos elementas. Projektus rengiantys projektuotojai arba tiesiog patys statybininkai supranta, kas tai yra armatūros atlankos skerspjūvio aukštyje, kur lenkimo momentas keičia savo ženklą. Nors teko matyti, kad atlankos daromos tik dėl pamatyto brėžinyje atlankų vaizdo, na kažkiek atlenkta, ir viskas. Įsitikinau, kad vietiniams statytojams puikiai suprantama kietėjančio betono laistymo prasmė. Kepinant 30-ties ar daugiau laipsnių karščiui, nelaistomas betonas vargu ar būtų patikimas.
 |
| Šis kelias vadinamas skambiu pavadinimu „Highway 2“ |
Afganai yra puikiai įvaldę skaldyto akmens mūro mūrijimo subtilybes. Pradžioje atrodė, kad skaldytos uolos gabalų galima pasirinkti bet kurioje kalno papėdėje, tačiau vėliau sužinojau, jog akmenys mūrijimui yra perkami vietinėje akmens skaldykloje. Iš akmens mūro mūrijama beveik viskas: sienos aplink gyvenamąjį būstą, pastatų pamatai ir pastatų sienos, maži tiltai ir vandens pralaidos keliuose. Beveik kiekviena statyba prasideda nuo akmeninės sienos aplink statybos sklypą. Jei tai bus siena aplink statomą mokyklą, tai kitas statinys bus sargo namelis. Sklype gali nebūti nė vieno statinio, bet siena, juosianti sklypą, turi būti. Tikėtina, kad galinga akmeninė siena – tai pradėtos formuoti nuosavybės įteisinimo garantas.
Statybinės medžiagos
Statybinės medžiagos, naudojamos Afganistane, ko gero, gali būti suskaičiuotos vienos, gal dviejų rankų pirštais. Pradėsiu vardyti taip, kaip jos man yra įstrigusios.
Kalnų akmuo – pirktas iš vietinės skaldyklos arba surinktas kokioje tinkamoje vietoje. Cementas – pirktas Irane, Pakistane, buvusiose sovietinės imperijos respublikose (Kazachstanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas ir kt.). Žvyras ir smėlis – tipinis vaizdas, kai matome sunkvežimį, stovintį prie pat upės, ir afganus, kastuvais kasančius upės neužlietoje vietoje esantį žvyrą. Aplinkui pilna duobių, bet niekas galvos nesuka. Pavasarį upė patvins ir viską sulygins užnešdama duobes žvyru, smėliu, dumblu... Kitais metais galima bus vėl iš naujo kasti. Cementą matydavau su tokiais pat ant popierinių maišų surašytais standartų kodais, kaip ir Lietuvoje.
 |
| Stogų konstrukcijai naudojama mediena laukia pirkėjo |
Armatūrinis plienas – mačiau gal kokius 4–5 skirtingus rumbuotos armatūros skerspjūvio strypus 8, 12, 16, 20(22) mm skersmens. Viskas priklauso nuo to, ką atveža transportas iš Herato.
Nors ir brangiai kainuojanti medžiaga, bet yra naudojama beveik kiekvieno afgano būsto statyboje – tai vietiniai lapuočių medienos rąstai. Rąstai plačiai naudojami vienaaukščių pastatų plokštiems stogams uždengti.
Projektavimas
Projektavimas ir projektų kokybė, kaip ir visa statyba Afganistane, yra labai kontrastinga. Goro provincijos centro Čagčarano mieste yra vos keli save inžinieriais vadinantys asmenys, kurie, mokėdami rengti kompiuterinius brėžinius, dalyvauja rengiant visus projektus. Braižymui naudojamos AutoCAD programos yra nelegalios, kaip, beje, ir visos kitos. Maloniai stebindavo tas faktas, kad inžinierius čia yra viskas viename asmenyje – jis ir projekto autorius, jis ir sąmatos sudarytojas, dažnai ir statybos prižiūrėtojas. Pastebėjau, kad yra gerai įvaldytos tradicinės kompiuterių programos. Afganistaniečiai aukštąjį mokslą gali įgyti Kabulo aukštosiose mokyklose, nemaža dalis yra baigę mokslus Indijoje. Teko sutikti vyresnio amžiaus žmonių, baigusių Maskvos mokyklas ir gerai kalbančių rusiškai.
 |
| Vienos iš Čagčarano mokyklų stogo konstrukcija |
Statybinių projektų lygis labai įvairus – nuo visiškai primityvių iki tikrai aukšto profesinio lygio. Su normatyvų baze yra visiška painiava. Pastatų konstrukciniai sprendimai yra gana vienodi, bet kodėl yra taikomas vienas ar kitas sprendimas, niekas negali atsakyti. Taip reikia, nes taip visi stato, o nuo ko tai prasidėjo, niekas neprisimena.
Yra tekę išgirsti mūsų ausiai neįprastų pareiškimų. Pavyzdžiui, kad vaikų mokymo ir globos įstaigose maisto ruošimui draudžiama naudoti elektros energiją naudojančius prietaisus. Arba kitas nusistovėjusių normų pavyzdys – viengubo įstiklinimo langai mediniuose ar net plieniniuose rėmuose.
Pastatų inžinerinė įranga
Pamatai ir sienos iškyla greitai, o su inžinerinėmis sistemomis yra kitaip. Paprasti afganai savo nameliuose neturi nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo sistemų. Čagčaranas, Goro provincijos sostinė,neturi miesto vandentiekio ir nuotekų tinklo. Šildymui naudojamos skardinės krosnelės „buržujkės“, į kurias metama viskas, kas dega. Tai gali būti plastikiniai buteliai, kartonas, sudžiovinti augalai ir jų šaknys, išdžiovintas auginamų gyvulių mėšlas. Malkos Afganistane yra sveriama prekė ir kainuoja panašiai kaip pas mus malkų ar pjuvenų briketas „Statoilo“ degalinėje. Galima įsivaizduoti, koks yra oro užterštumas miestuose ir didesnėse gyvenvietėse žiemą.
 |
| Čagčarano vietinė orinė elektros energijos tiekimo linija |
Elektros energija gaminama dizelgeneratoriais ir tiekiama vakarais keletą valandų. Gyventojai perka ir montuojasi savo namuose saulės energijos kolektorius ir, naudodami tik keletą lempučių, sugeba turėti apšvietimą iki vėlumos. Bet jokių šaldytuvų ar kondicionierių!
Jeigu suplanavote finansuoti projektą, kuriame numatytos šildymo, karšto ir šalto vandentiekio sistemos, tai rizikuojate susidurti su tokia mums neįprasta dilema. Sistemos bus šiaip taip sumontuotos, bet ar jos veiks, tai yra klausimas. Arba kaip ilgai jos veiks, t. y., kaip greitai jos bus sugadintos. Dauguma Lietuvos ar tarptautinių donorų finansuojamų objektų yra vaikų mokymo įstaigos. Patys statybininkai prisipažįsta, kad jie bijo, jog nuo šildymo radiatorių bus nusukioti ar nulaužti reguliavimo kranai, kad bus sugadinti patys radiatoriai, neliks vandens maišytuvų ir dušo galvučių, bus išsukti ir pavogti elektros jungikliai ir kištukai. Naujai projektuotame ir pastatytame pastate, šalia visų modernių sistemų, koridoriuose, buvo iškilmingai išrikiuotos cinkuotos skardos krosnelės. Atitrauktos per solidų atstumą nuo sienos, kad patogiai būtų galima prijungti ir kad gerai šildytų.
Priežastingumo grandinė
Afganistane susidurdavome su savotiška įvykio–priežasties–įvykio grandine. Vienas pagalbos ar paramos veiksmas tuoj pat pagimdo kitą problemą ar poreikį. Na, sakykime, kad, rekonstruodami nuotekų sistemą, ryžotės finansuoti išgriebimo duobės statybą. Galite būti tikri, kad kito susitikimo metu tokią paramą gavusi organizacija iš jūsų paprašys pinigų pasamdyti ascenizacinio transporto sunkvežimį arba pinigų tokiam sunkvežimiui įsigyti. „O ką mes darysime, kai duobė užsipildys nuotekomis?“ – toks bus jų natūralus klausimas. Arba nusprendėte padovanoti kokiai nors organizacijai kompiuterių. Tada galima tokia grandinė – „bet mes neturime elektros“ – „nupirkite mums generatorių“ – tada bus kitas teiginys: „mes neturime dizelinio kuro generatoriui“.
Statomi statiniai, statinių konstrukcijos
 |
| Rekonstruojamo 17 km irigacinio vandens kanalo statybininkai rengia tilto-akveduko konstrukcijas betonavimui |
Afganistane finansuojamų ir vykdomų projektų gama labai plati. Tai vandens pralaidos ir tiltai, naujai statomos ir rekonstruojamos mokyklos bei ligoninės, irigaciniai kanalai, vietinės savivaldos įstaigų pastatai, miestų gatvių asfaltavimas ir gatvių apšvietimo įrengimas, automobilių keliai, mažosios hidroelektrinės, vietinės policijos ir nacionalinės armijos bazinių objektų statyba, miestų parkų įrengimas, naujų vandens šulinių įrengimas. Džiugu, kad pastaraisiais metais patys afganistaniečiai pradėjo siūlyti naujas iniciatyvas. Kaip pavyzdžiui, Čagčarano miesto vandentiekio įrengimas, panaudojant šalia miesto esantį geriamojo vandens šaltinį arba miesto viešųjų tualetų statybą. Yra iniciatyvų pastatyti viešuosius dušus moterims. Tikėtina, kad pagal jų pasiūlymus realizuoti projektai bus labiau saugomi. Jau dabar pagražėjęs miestas verčia tvarkytis pačius miesto gyventojus. Klojami nauji šaligatviai, tvarkingesnės tampa krautuvėlės, tvarkomos metų metais buvusios apleistos molinės tvoros. Geri ir pažangūs pavyzdžiai užkrečia. Vis daugiau vietinių gyventojų renkasi geresnius langus, dažosi molinių pastatų sienas, nors prieš keletą metų tai buvo neįsivaizduojama. Susilaukiau prašymo padėti suprojektuoti ir įrengti kelias suomiškas pirtis vietiniame Policijos departamente, o tai buvo visiškai nelaukta.
Vietiniai statybininkai tikrai vertina jiems rodomą pasitikėjimą ir stengiasi jį pateisinti. Teko matyti, koks pagyvėjimas atsiranda, kai darbininkams yra pareiškiama, kad jiems leidžiama parodyti savo kūrybingumą ir įrengti vieną ar kitą statinio vietą taip, kaip jiems atrodo geriau.
Sėkmės, tau paslaptingas ir neatskleistų galimybių krašte.
 |
| Rekonstruojamo 17 km irigacinio vandens kanalo jaunasis statytojas džiaugiasi gavęs atminimo dovaną iš šio straipsnio autoriaus |
Projektas finansuojamas iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų