Todėl visą laiką budėkite ir melskitės... /Lk 21, 36/
Laukiame daugelio dalykų savo gyvenime. Laukiame naujos darbo vietos, problemos sprendimo. Laukiame tinkamo sutuoktinio. Laukiame verslo sėkmės, daugiau klientų. Laukiame sveikatos. Laukiame ekonomikos pagerėjimo, pajamų padidėjimo. Vieni mokytojai sako: „Lauk ir nieko nedaryk.“ Kai teisingai laukiame, mes nuolat mąstome apie tai, ko siekiame. Mes parodome savo tikėjimą ir savo troškimą konkrečiais veiksmais. Teisingas laukimas yra aktyvus laukimas. Tai budėjimas. Tai drąsūs žingsniai.
Viena jauna pora gyveno mažame bute. Jie buvo labai laimingi turėdami mažą ir ankštą vieno kambario nuosavą butą. Bet širdyje jie nešiojosi svajonę vieną dieną persikelti į didesnį butą. Jie tikėjo, kad greitai išsipildys ši svajonė. Jie tikėjo, kad vieną dieną jie persikels į didesnį butą. Be to, jie nusipirko baldus savo naujam būstui. Tie baldai buvo per dideli šiam kambariui. Jie visiems svečiams nuolat aiškindavo, kad rengiasi labai greitai persikraustyti į naują butą. Jie dar nežinojo, kur bus jų namas. Tačiau jie žinojo, kad nepasiliks čia. Jie žinojo, jog vieną dieną jie persikels. Po kelerių metų jie gyveno vis dar tame pačiame ankštame bute. Draugai klausdavo juos: „Kada gi persikelsite?“ Jie atsakinėjo labai ramiai ir užtikrintai: „Greitai.“ Vieną dieną žmona gavo paaukštinimą įmonėje, kurioje dirbo. Tai labai padidino jų pajamas. Netrukus jie persikėlė į naują didelį butą. Be to, jie paliko visus senus baldus sename bute, į kurį įsikėlė kita jauna šeima. Jie padovanojo baldus tiems, kurie irgi tikėjo panašią svajonę.
Kai teisingai laukiame, sakome: „Tikiu, kad greitai pagerės mano sveikata. Tikiu, jog tuoj atsivers reikiamos durys. Tikiu, kad greitai pagerės mano santykiai šeimoje.“ Kai taip mąstome, mes teisingai laukiame. Kai tikime, nuolat kartojame: „Šiandien gali būti ta diena, kai išsispręs ši problema. Šiandien gali būti ta akimirka, kai gausiu naujų pajamų.“ Kai taip mąstome, kalbame ir elgiamės, parodome savo tikėjimą.
Prieš keletą metų viena moteris pasakojo apie tai, kaip ji ilgai kovojo su antsvoriu. Ji išbandė visokias dietas ir daug sportavo. Bet jai nepavyko sumažinti savo kūno svorio. Išgirdusi pamokslą apie laukimą su tikėjimu, ji mąstė, kokius tikėjimo veiksmus ji gali atlikti. Ji nuėjo į parduotuvę ir išsirinko gražią suknelę trimis dydžiais mažesnę. Žinoma, tą dieną ji jos negalėjo apsirengti. Ji pasikabino tą suknelę namuose šalia veidrodžio ir bent du kartus per dieną į ją pažvelgdavo. Kai į ją žvelgdavo, ji meldėsi: „Dieve, dėkoju, kad būsiu tokio dydžio. Dėkoju už stiprybę. Esu tavo palaiminta, tvirta, mylima. Viską galiu, nes tu mane stiprini. Vieną dieną apsirengsiu šį gražų drabužį.“ Stebuklas neįvyko per vieną naktį. Bet po kelerių metų ji apsirengė ta suknele, su kuria ji labai gražiai atrodė.
Visi esame patyrę staigių ir netikėtų pokyčių. Vienus daugelį metų vargino liga ir jie staiga pasveiko. Kiti daugelį metų negalėjo įgyvendinti savo verslo idėjos ir staiga sutiko reikiamą žmogų. Dar kiti daugelį metų bylinėjosi teismuose ir staiga išsisprendė teisinis konfliktas. Tėvai daugelį metų meldėsi už sūnaus atsivertimą, ir staiga jis atrado teisingą kelią. Jei tikime tuo, ko prašome, tikrai patiriame daugiau stiprybės, ramybės, džiaugsmo ir kitų teigiamų pokyčių.
Vienas motyvacijos mokytojas sunkiai sirgo. Gydytojai atliko sudėtingą širdies operaciją, po kurios jis buvo labai silpnas. Gydytojai netikėjo, kad jis pasveiks. Bet jis paprašė atnešti sportinius batelius ir bėgiojimo aprangą. Vaikai atnešė ir padėjo visa tai ant kėdės, prie jo lovos. Tai buvo jo tikėjimo veiksmas. Kiekvieną kartą jis visiems lankytojams rodė tuos daiktus ir su džiaugsmu sakė: „Vieną dieną bėgiosiu. Aš keliausiu po pasaulį. Dar daug nuveiksiu.“ Jis mirė po kelių savaičių. Tačiau visiems paliko nepalaužiamo tikėjimo ir džiaugsmo liudijimą, už kurį jo vaikai šiandien dėkoja. Jis išėjo pas tą, kuriuo iki paskutinės gyvenimo akimirkos pasitikėjo.
Gal šiandien mus vargina liga. Darykime ką nors, kas liudytų mūsų tikėjimą. Planuokime aplankyti kitus, kai pasveiksime. Atnaujinkime sporto klubo narystę. Piktoji dvasia nenori, kad tikėtumės gerų dalykų. Ji siūlo mums gulėti lovoje, laukti mirties, planuoti laidotuves. Ji siūlo mums sustoti, nebekovoti, pralaimėti. Ji siūlo mums vidutinišką gyvenimą. Šalinkime tokias mintis. Planuokime daugiau nuveikti, daugiau pasiekti, daugiau turėti, daugiau dalintis su stokojančiaisiais. Planuokime gyventi patį gražiausią gyvenimą. Planuokime ir toliau darbuotis, ir dar labiau laiminti vargstančiuosius bei kenčiančiuosius iki pat paskutinės gyvenimo akimirkos.
Viena pora daugelį metų negalėjo susilaukti vaikų. Gydytojai negalėjo jiems padėti. Jie sakė: „Jūs niekada neturėsite vaikų. Padarėme viską, ką galėjome. Medicina čia jau pasiekė savo ribas.“ Jie nekaltino gydytojų. Jie padėkojo jiems už jų pastangas ir gerumą. Tačiau širdyje jie žinojo, kad medicinos mokslas ir mokslininkų atrasti dėsniai negali tarti paskutinio žodžio. Jie pradėjo pirkti mergaitės drabužius ir kabino juos į vaikams skirtą spintą savo namuose. Kabindami ir dėliodami tuos drabužius jie meldėsi: „Dieve, tikime, kad visi vaikai tavo dovana. Dėkojame už tai, ką mums dovanoji.“ Be to, visiems draugams jie rodė, kokius drabužius nešios jų būsimas kūdikis. Visi paslapčia šaipėsi iš jų keistos elgsenos. Jie manė, kad šie sutuoktiniai išprotėjo, nes nesugebėjo susitaikyti su nevaisingumo problema. Po dvejų metų ši jauna pora jau nešė krikštyti neseniai gimusią pirmąją savo dukrą. Ji buvo aprengta tais drabužiais, kuriuos jie nupirko prieš keletą metų.
Prisiminkime Šventojo Rašto žodžius: „Nusidėjėliams iš paskos seka nelaimė, o teisiuosius pasiveja gerovė“ /Pat 13, 21/. Jei šiandien einame per sunkumus ir nusivylimą, tikėkimės gerų pokyčių. Neliūdėkime, bet kartokime: „Esu sunkioje finansinėje situacijoje, bet tikiu, kad mane vejasi naujos verslo galimybės, idėjos, žmonės. Mano vaikas klaidžioja gyvenime, bet tikiu, kad jį vejasi geri draugai. Mano gydytojo diagnozė labai bloga, bet tikiu, kad mane vejasi išgydymas.“ Kai taip mąstome, mes parodome savo tikėjimą.
Gal ir sunki buvo mūsų praeitis. Kitiems dabar labai sunku. Kai patiriame netektis, kai ne viskas vyksta taip, kaip tikėjomės, nesustokime, nepasiduokime. Padarykime visa tai, kas nuo mūsų priklauso. Prisiminkime, kad mus vejasi gerovė. Prisiminkime, kad netikėtai patyrėme išgydymą, susitaikinimą ir naujas galimybes. Budėkime. Laukime aktyviai. Laukime su tikėjimu. Jei išmoksime laukti teisingai, pamatysime neįtikėtinų dalykų. Mes nugalėsime visas kliūtis, visus priešus. Mes įveiksime visas ligas, konfliktus, trūkumus. Mes kursime patį nuostabiausią gyvenimą.
Autorius yra Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius www.kazimiero.lt ir koučeris www.tla.lt