Budrių politikos apžvalgininkų akys visada įdėmiai seka įvykius Artimuosiuose Rytuose, kur nelyg iš vizualiai užgesusio, tačiau realiai visad smilkstančio durpyno vis pažyra tikrų ar žodinių liepsnų. Tai viena iš tų karštųjų pasaulio vietų, kur įtampa jei ir atslūgsta, tai tik laikinai.
Palestinos ir Izraelio konfliktas lapkritį vėl prikaustė pasaulio dėmesį. Po to, kai Izraelio pajėgos nukovė palestiniečių sąjūdžio „Hamas“ karinį vadovą, konfliktas virto atvirais kariniais veiksmais, kuriuos pavyko nutraukti tik po Egipto tarpininkaujamų derybų, pasibaigusių paliaubomis. Tačiau paliaubos – tai ne taika, juo labiau tokiame įsisenėjusių politinių įtampų kupiname regione.
Per derybas daugelis Europos valstybių, JT, taip pat ir Izraelio sąjungininkė JAV dėjo pastangas sureguliuoti situaciją, ir jos davė vaisių. Taip buvo patvirtinta, kad kai Europa tikrai ko nors nori, ji gali pasiekti savo.
Ir tai pasitvirtino netrukus, Jungtinėse Tautose vykstant balsavimui dėl Palestinos statuso. Nors Izraelis buvo tikras dėl JAV pozicijos ir išreikšto palaikymo, negailėjo pastangų siekdami užsitikrinti Europos valstybių lyderių palankumą. Tačiau vos aštuonios šalys iš 193 balsavo palankiai Izraeliui, o Europoje tik Čekija pritarė Izraelio pozicijai.
Po tokio Palestinai palankaus sprendimo suskubta svarstyti Europos ir Izraelio santykius, o pasaulio dienraščių puslapiai sumirgo antraštėmis apie tai, kaip „Izraelis praranda Europą“. Tačiau panašu, kad pačiam Izraeliui tai jei ir padarė kokį nors įspūdį, vis dėlto nėra tikrasis galvos skausmas bei pagrindinis strateginis tikslas.
Kaip teigė Izraelio aplinkos apsaugos ministras, Izraelis siekia „inicijuoti legitimius strateginius veiksmus, kurie sustiprintų Izraelio valstybingumą“. Pasak jo, tai padaryti gali ne nuolatiniai pasisakymai spaudos konferencijose ir interviu žiniasklaidos priemonėms, bet žydų įsikūrimas Judėjoje ir Samarijoje bei stipri ginkluota šių vietų apsauga.
Taigi, praėjus vos dienai po Palestinai palankaus sprendimo JT, Izraelis paskelbė ketinantis atnaujinti nausėdijų plėtrą Rytų Jeruzalėje ir Vakarų Krante bei pastatyti šiose teritorijose 3 000 naujų namų. Oficialus šaltinis patvirtino, jog Izraelio planai yra atsakas į palestiniečių sėkmę įtvirtinant savo tarptautinį statusą.
Tokie kategoriški pareiškimai ir vienašališki sprendimai neliko nepastebėti. Didžioji Britanija, Prancūzija, Ispanija, Danija ir Švedija sukvietė savo ambasadorius Izraelyje ir paragino nepritarti tokiems valdžios planams. Kai kurios šalys teigė net svarstančios galimybę atšauti savo ambasadorius iš šalies. Prie kritikos taip pat prisidėjo Rusija, Vokietija ir JT.
Net ir Izraelio nuolatine sąjungininke laikoma JAV pasiūlė „persvarstyti“ ketinimus: „Raginame Izraelio lyderius persvarstyti vienašališkus sprendimus, nes jie neduos jokios naudos ir tik apsunkins tiesioginių derybų galimybę“, – sakė Baltųjų Rūmų atstovas Jay Carney.
Tačiau Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Natanyahu tai, regis, nė motais. Pirmadienį jis ne tik patvirtino, kad šalis nepasiduos tarptautiniam spaudimui ir neatsisakys planų statyti nausėdijas, bet patvirtino informaciją apie atgaivinamus planus statyti dar 1600 naujų namų Rytų Jeruzalėje, Ramat Šalome. Šis sprendimas dar 2010 m. kovą buvo sukėlęs įtampą tarp Izraelio ir JAV, kai pastaroji išreiškė nepritarimą nausėdijų kūrimui.
Ramat Šlomas yra žydų gyvenvietė daugiausia arabiškame rytiniame Jeruzalės sektoriuje, kurį Izraelis 1967 metais užėmė ir vėliau aneksavo. Šios aneksijos tarptautinė bendruomenė nepripažįsta.
Kol kas nei tarptautinis spaudimas, nei pateikiami argumentai Izraeliui neatrodo ganėtinai tvirti ir įtikinami: „Izraelis ir toliau kovos už savo gyvybinius interesus, net ir patirdamas tarptautinį spaudimą, ir nekeis priimto sprendimo“, – patvirtino Ministro pirmininko kabineto atstovai.
Palestiniečiai tokiam sprendimui, žinoma, nepritaria ir įžvelgia realią grėsmę trapiems taikos planams. Pagrindinis Palestinos derybininkas Saebas Erekatas išreiškė viltį, kad tarptautinis spaudimas gali priversti Izraelį pakeisti savo planus: „Tikimės, kad Britanija ir Prancūzija gali parodyti Izraeliui, jog šiuo atveju jis negali elgtis taip, kaip yra įpratęs. Turi būti dedamos visos pastangos, kad būtų išsaugota galimybė šioje teritorijoje įsikurti dviem valstybėms.“
Palestiniečių įsitikinimu, nausėdijų statyba padalys Vakarų Krantą, atkirs palestiniečius nuo Jeruzalės ir kels grėsmę vientisos Palestinos valstybės sukūrimui, paliks ją padalytą ir be jokių ateities perspektyvų.
Taigi kol kas bekompromisiškai atrodanti Izraelio pozicija ir senų, jau primirštų planų atgaivinimas byloja, kad rusenantis Artimųjų Rytų konflikto židinys vėl bet kada gali sušvisti atvira liepsna. Tuo tarpu kiek veiksmingos ir įtakingos tarptautinės bendruomenės spaudimas ir įtikinėjimai – parodys laikas.
Parengta pagal užsienio spaudą