Gruodžio 5d. Vilniuje, Jungtinės Karalystės ambasadoje, buvo paminėta Tarptautinė Savanorių diena. Šventę organizavo JK ambasada Lietuvoje drauge su „Visų šventųjų šeimos paramos centru“, teikiančiu pagalbą ir palaikymą sunkumus išgyvenančioms vilniečių šeimoms, remiamu Vilniaus arkivykupijos „Caritas“.
Šventės dalyvius pasveikino Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje Davidas Huntas. Jis padėkojo į šventę susirinkusiems savanoriams už jų atliekamą darbą bei papasakojo apie savanorystės tradicijas Jungtinėje Karalystėje. Pasak ambasadoriaus, jo gimtjoje šalyje savanoriška veikla yra labai paplitusi, tačiau jis pastebėjęs, kad tai sparčiai plinta ir Lietuvoje. D. Huntas pasidalijo savo mintimis ir apie savanorystės teigiamą poviekį patiems savanoriams, kurie įgyja naujų gebėjimų, didesnį pasitikėjimą savimi, susiranda naujų draugų, taip pat yra geresnės sveikatos.
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje David Hunt
Zenekos nuotrauka |
D.Hunto įsitikinimu, bendruomenėms savanoriai teikia neįkainojamas paslaugas, kurios kitu atveju būtų sunkiai prieinamos. Galimybė savanoriauti į bendruomenės gyvenimą įtraukia ir socialiai atskirtų asmenų grupes, mažina nusikalstamumą bei socialinių išmokų poreikį. Nors savanorystė kartais yra nepagrįstai nuvertinama, tačiau milijonų žmonių gerovė priklauso nuo savanorių pagalbos. Jungtinėje karalystėje 2010 m. savanoriavo apie 70 proc. suaugusių žmonių. Jų indėlis į šalies ekonomiką vertinamas 18 mlrd. svarų sterlingų. D.Huntas taip pat pasidžiaugė, kad dauguma jo kolektyvo narių bei jo paties žmona reguliariai užsiima savanoriška veikla.
Susirinkusiuosius taip pat pasveikino „Visų šventųjų šeimos paramos centro“ direktorė Lina Jurkutė bei paragino dar nesavanoriaujančius įsijungti į šią veiklą.
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Juzefa Avulienė
Zenekos nuotrauka |
Šventės metu buvo pristatyta ir pagerbta vyriausia Lietuvoje savanorė, Juzefa Avulienė (g. 1916 m.), bendradarbiaujanti su Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ organizacija. Šiuo metu pagrindinė jos veikla – kojinių mezgimas, kurios išdalinamos vargšams. J.Avulienė papasakojo apie savo savanorystės pradžią, 1971m. jai išėjus į pensiją. Norėdama įprasminti atsiradusį laisvą laiką iš pradžių ji ėmėsi tvarkyti apleistus kapus. O šaltuoju metų periodu iš senų išardytų mezginių – megzti pirštines prie bažnyčios elgetaujantiems žmonėms. Ponia Juzefa smagiai pasakojo, kad ji šiek tiek bijojusi, jog šie jos dovanotų piršinių „nepamestų“. Tačiau, pasak garbaus amžiaus savanorės, pastarieji pirštines uoliai saugodavę net atšilus orui, ir jai prisiartinus, rodydavę jas turį kišenėse. Vėliau ji ėmusi megzti kojines, kuriomis jų reikalingi, pačios Juzefos skaičiavimu, gali džiaugtis jau 41 metus.
Vėliau pranešimą skaitė „Visų šventųjų šeimos paramos centro“ savanorių koordinatorė Ieva Kuzmaitė, apžvelgdama svarbiausius 2011 ir 2012 m. įvykius, susijusius su savanoryste. Kalbėtoja priminė, jog Lietuvoje ilgai nebuvo jokio įstatymo, apibrėžiančio savanorystę, ir pasidalijo džiaugsmu, kad nuo 2011m. liepos mėnesio mūsų šalyje pagaliau buvo jis buvo priimtas. Pasak I. Kuzmaitės, šis įstatymas padėjo sumažinėjo įvairių ir skirtingų savanoriškos veiklos interpretacijos galimybes. Taip pat jame buvo apibrėžta tai, kas gali organizuoti savanorišką veiklą pagal tam tikras jos sritis. Šis įstatymas padeda savanoriams ir savanoriškos veiklos organizacijoms reguliuoti tarpusavio santykius.
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Ieva Kuzmaitė
Zenekos nuotrauka |
I.Kuzmaitės teigimu, 2011-ieji buvo ypatingi dar ir tuo, kad buvo Europos Tarybos paskelbti Savanorystės metais, siekiant sudaryti palankias sąlygas savanoriškos veiklos plėtrai, ją populiarinti bei į ją įtraukti vyresnio amžiaus žmones ir jaunimą.
Savanorių koordinatorė paminėjo ir 2011m. vykusį savanoriškos veiklos sostinės Lietuvoje rinkimą. Šį titulą iškovojo Alytus, Biržai, Kėdainiai, Palanga bei Šiauliai. I. Kuzmaitės įsitikinimu, toks konkursas padėjo plėtoti savanorystę ir mažesniuose miestuose bei rajonuose. I. Kuzmaitė taip pat priminė 2011 m. atliktą tyrimą, atskleidusį, jog Lietuvoje tais metais savanoriavo 334569 asmenys. T.y., 12 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų. Pasak I. Kuzmaitės, savanorystė – tai galimybė patirti džiaugsmą ir jį suteikti kitiems.
Renginyje savo veiklą pristatė ir įvairios kitos Lietuvoje veikiančios savanorių organizacijos.
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ nakvynės namų atstovė Dovilė Spėčiūtė įvertino savanorių indėlį šios įstaigos dienos centre, kurie, pasak jos, atlieka didžiulį darbą vien jau čia būdami, bendraudami su centro klientais, juos išklausydami.
Vilniaus policijos klubo vaikams ir jaunimui vadovas Aleksandras Ustinovas pasidžiaugė netikėtu kvietimu jų organizacijai dalyvauti Tarptautinės Savanorių dienos šventėje. A.Ustinovas paminėjo, kad jo vadovaujama įstaiga Vilniuje egzsituoja jau vienuolika metų, o prieš trejus metus buvo atidarytas jos filialas ir Grigiškėse. Vilniaus policijos klube vaikams ir jaunimui dirbama su socialiai remtinais, rizikos grupei priklausančiais, įtrauktais į policijos įskaitą vaikais. Čia savanoriauja 15 žmonių. A.Ustinovas renginio dalyviams ir svečiams pristatė bei parodė filmuką, sukurtą penkiolikmečio savanorio, gyvai iliustruojantį pastarojo klubo kasdienybę.
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Juozas Valčiukas
Zenekos nuotrauka |
M.Romerio universiteto savanorių klubo vadovas Juozas Valčiukas, teisės teorijos dėstytojas, pabrėžė, kad savo studentus jis visų pirma stengiasi išugdyti jautriomis asmenybėmis, o tik po to teisininkais ar kitų sričių specialistais. J.Valčiuko pasakojimu, šis klubas susikūrė tik praeitą pavasarį, tad kol kas žengia pirmuosius žingsnius. Vadovas papasakojo apie konkrečius organizacijos narių darbus. Kaip antai, univesiteto studentų savanoriškai pravestos pamokos Betygalos mokykloje ar apsilankymas mergaičių socializacijos centre, kur buvo surengta paskaita-pokalbis apie jauno žmogaus istoriją, motyvaciją ir tikslus. J.Valčiukas pripažino, kad kol kas M. Romerio universitete savanorystė dar nėra labai populiari, tačiau jis ketina siekti, kad ši mokslo įstaiga taptų dar vienu savanorystės kultūros židiniu.
Rita Petrauskaitė, atstovaujanti Užsieniečių integracijos programai, pristatė jos tikslus bei veiklos kryptis. Pastarosios programos tikslinės grupės – tai leidimo gyventi Lietuvoje prašantys pabėgėliai, gyvenantys Pabradės užsieniečių registracijos centre, bei tie, kurie šiuos leidimus jau yra gavę. R.Petrauskaitė papasakojo apie Pabradėje veikiantį dienos centrą, kur žmonėms, laukiantiems kol bus išspręstas jų prieglobsčio klausimas, suteikiamos įvairios veiklos galimybės bei psichologinės, teisinės, socialinės paslaugos. Dienos centre dirbantys savanoriai šiems žmonėms organizuoja lietuvių kalbos, rankdarbių pamokas, bendrauja su čia esančiais vaikais, padeda dalinti maisto paketus. R.Petrauskaitė paminėjo dar vieną, naują programą, pagal kurią užsieniečiams, turintiems leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje, teikiamos „kultūrinės paslaugos“. Tai – lietuvių kalbos, istorijos bei kultūrinio pažinimo pamokos, lietuviškus filmų peržiūros, išvykos po Lietuvą, į muziejus, parodas ar teatrus.
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Genoefa Baltrušaitienė
Zenekos nuotrauka |
Lietuvos samariečių bendrijos prezidentė Genoefa Baltrušaitienė bei Vilniaus skyriaus samariečių vadovė Rima Žagelienė renginio dalyvius supažindino su šios organizacijos Lietuvoje veikla. Pasak G.Baltrušaitienės, mūsų šalyje ji buvo įkurta 1992 m. Keturiolika jos skyrių veikia visoje Lietuvoje – ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose, kaip antai Jurbarkas ar Kelmė. Lietuvos samariečiai yra dienos centrų, labdaros valgyklų, vaikų namų Pakruojyje steigėjai. Organizacijos savanoriai slaugo senelius, neįgalius žmones, tvarko kapus, dalija maisto paketus, globoja vaikus iš socialiai remtinų šeimų. G.Baltrušaitienė paminėjo gražią tradiciją, kai jau trejus metus iš eilės spalio mėnesį rengiamas jaunųjų samariečių sąskrydis, kur šie bendrauja, dalijasi patirtimi. Bendrijos prezidentės manymu, tokie renginiai labai padeda į savanorystę įtraukti daugiau jaunimo.
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Justina Petronytė
Zenekos nuotrauka |
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ administracijos vadovė Justina Petronytė akcentavo ženklų savanorių indėlį šios organizacijos veikloje. Pasak jos, savanoriai sukuria ypatingą santykį su žmonėmis, kuriems padeda, kadangi dovanoja savo laiką, taip leisdami šiems žmonėms pasijusti vertingiems. J.Petronytė įsitikinusi, kad „Caritas“ savanoriai ne tik atlieka savo darbus, bet ir skleidžia žinią apie savanorystę visuomenei, tuo pritraukdami naujų savanorių. „Caritas“ atstovė taip pat pažymėjo, kad nors savanoriai ir negauna piniginio atlygio, tačiau jie yra tarsi šios organizacijos akcininkai. Kiekvieną rudenį naujiems savanoriams yra įteikiami ženkleliai su užrašu „Jam skirta augti, o man mažėti“. Vadinamąjį „akcininko ženklą“ J.Petronytė renginio metu padovanojo ir garbiajai Lietuvos savanorei Juzefai Avulienei.
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Jono Basanavičiaus gimnazijos mokiniai |
Renginio programą paįvairino Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos mokinių atliekamos dainos, o pasibaigus oficialiajai šventės daliai čia susirinkę savanoriai turėjo galimybę pabendrauti tarpusavyje.