Iš rudeniško niūrumo ir juodumos akivarų mūsų gyvenimus šiek tiek truktelėjo iškritęs sniegas. Galima keikti žieminius rūpesčius, tačiau – ką besakytumėt – kai pasninga, akyse šviesiau.
Tada ne taip beviltiškai atrodo desperatiškos pastangos į Kultūros ministerijos vadovo postą siūlyti bet ką – greičiau juokingai. Tegu ir pro ašaras... Menininkų bendruomenė išreiškė susirūpinimą dėl to, bet tie balsai – ne proletarai su šakėm, neveikia atsakingų žmonių.
Sniegas primena ir metų pabaigą – skubama apibendrinti veiklos rezultatus, dalinti apdovanojimus. Kalbos premija šiemet atiteko Rygos lietuvių mokyklos direktorei Bronislavai Aldonai Treijai.
Kasmet vykstantis „Didysis muzikų paradas“ šį sykį žada pristatyti „Muzikų senjorų rėmimo fondo“ idėją. Pasak organizatorių, „pagrindinis šio fondo tikslas – padėti mūsų šalį garsinusiems ir savo talentą dovanojusiems menininkams senatvę pasitikti oriai ir garbingai, neleisti jiems likti vis aktyvesnio mūsų šalies kultūrinio gyvenimo užribyje.“ Anonsas skamba patraukliai – belieka sulaukti realaus pristatymo...
Kino sritis šiomis dienomis džiugina sostinės „Skalvijos“ kino centre pradėta rodyti režisieriaus, italų kino meistro Michelangelo Antonioni retrospektyva. Žiūrovai iki kito ketvirtadienio gali pamatyti 9 šio kino kūrėjo filmus.
Skaitiniams apie literatūrą visai pravartu peržiūrėti iš vokiško „Die Zeit“ išverstą interviu su rašytoja Margaret Atwood. Pokalbį „Literatūros ir meno“ puslapiuose pateikė vertėjas, poetas Gytis Norvilas.
Teatrinio gyvenimo įvykių sukūryje Oskaras Koršunovas prisipažįsta, kad Marko Ravenhillo pjesės pastatymas jį užgrūdino, o apie naujausią jo spektaklį – „Katedrą“ – atsiliepimų dar bus ateity.
Dailės gyvenimas Kaune aprašomas Ugnės Kraulaidytės. Ji tinklalapyje kamane.lt apžvelgia keleto menininkų parodas.
Laikinosios sostinės kultūrines realijas keičia regioninės, susijusios su Dubingiais. Būtent toje vietovėje pagal architekto Kęstučio Pempės projektą pradėti statyti nauji maldos namai. Specialistą apie sakralinės paskirties pastatų architektūrą pakalbino Saulena Žiugždaitė.
Algimantas Fediajevas priminė muzikinį įvykį – traukinį „Festival Express“. Juo dvi savaites koncertuodamos po JAV ir Kanadą važinėjo žymios grupės iš gėlių vaikų epochos.
Naujų leidinių taip pat užderėjo. Iš užsienietiškų knygų negalima nepaminėti Umberto Eco romano „Prahos kapinės“, kurį leidėjai anotacijoje pavadino „nuotykių romanu su galingu erudicijos užtaisu“, tad skaitydami saugokime galvas, kad nesprogtų iš vidaus.
Lietuviškų aktualijų kontekste verta atkreipti dėmesį į „Naujosios Romuvos“ išleistą jauno poeto Ernesto Noreikos poezijos knygelę „Povų ežeras“.
Šveicarijoje gyvenanti lietuvių rašytoja Janina Survilaitė, šiek tiek naudodamasi Alvydo Šlepiko romano „Mano vardas Marytė“ citatomis, atskleidžia savo prisiminimus apie vilko vaikus – po II pasaulinio karo beglobiais likusius vokiečių vaikus, kuriuos slapčia nuo sovietinio režimo akių globojo lietuviai.
„Aštuntosios dienos“ rubrikoje glaudžiasi ir Mariaus Povilo Elijo Martynenko tekstas, pavadintas „Tarakonų traiškymas“.
Gruodžio mėnesio klasikinės muzikos koncertų anonsų mozaiką gražiai sudėlioja kolegė Dalia Rauktytė, tik spėk vaikščioti po renginius...
Toliau Jūsų dėmesiui – du skirtingos stilistikos tekstai, bet abu susiję su publika. Pirmasis – iš pernai mus palikusio Valdemaro Kukulo publicistikos archyvų: „Nemuno“ leidinyje publikuotas rašinys, skirtas aptarti menininko ir visuomenės santykiui nūdienos laikais. Antrasis tekstas – LRT radijo „Kultūros savaitės“ laidoje parengti du interviu su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi. Publikacijos antraštė giminiuojasi su publikos, tikslinės auditorijos tematika. Kūrėjas teigia: „Be publikos mes tučtuojau mirtume“.
Optimizmo gali įkvėpti ar kiek šviesiau į pasaulį žvelgti paskatinti vertėjo, filologo Markuso Rodunerio – šveicaro, gyvenančio Lietuvoje, mintys. Štai ką jis sako: „mėgstu lietuvius už jų lankstumą ir pareigingumą“.
Gražus ir prasmingas Vytauto V. Landsbergio interviu, kuriame primenami svarbiausi gyvenimo akcentai. Pokalbį parengė Agnė Kairiūnaitė LRT Klasikos laidai „Manasis aš“.
Šiomis dienomis „Keistuolių teatro“ aktorė ir režisierė Ieva Stundžytė pristatė visuomenei naują spektaklį – „Ofelijos“. Dar iki premjeros režisierę kalbino „Bernardinai.lt“. Rezultatas: D. Rauktytės parengtas interviu „Kiekvieno asmens tapatybė yra unikali“.
Literatūros klasikos ribas ir užribius aptarinėja „Žirklionio“ bendražygiai, o šiuolaikines literatūrines kronikas kaip visad smagiai apžvelgia Marius Burokas.
Gediminas Jankauskas „Nemuno“ puslapiuose prisimena aktorės Eugenijos Pleškytės vaidmenis kine, o Europos kino džiaugsmai ir rūpesčiai atsispindi Tomo Vilucko išverstame interviu su Volkeriu Schlöndorffu.
Tikiuosi, beveik visas kultūros skiautinių savaitlaiškio publikacijas galima įvardinti truputį baltesnėmis, arčiau sniego purumo.
Na, o kad ši apžvalga nebūtų vien cukrus, pačiu stipriausiu savaitės tekstu įvardinčiau Algirdo Saudargo rašinį „Fulgura plango“. Labai taikliai – apie mūsų kalbą. Apie mus.