Antrasis advento sekmadienis pristato Joną Krikštytoją kaip priartėjusio Dievo išgelbėjimo simbolį. Istorija pasiekė kulminaciją: laukiamiausia ir labiausiai trokštama akimirka – jau čia. Pradedamas skelbti Dievo karalystės atėjimas: Mesijas jau čia pat.
Jonas Krikštytojas savo pašaukimą supranta dykumoje. Dykuma įkvepia baimę ir siaubą, tačiau Izraelio tautos religinėje atmintyje ji – ir susitikimo vieta, kur Dievas kalbėjo savo žmonėms, vieta, kur Dievas buvo labiau negu bet kada savo tautos ganytojas.
Jonas, kviesdamas į atsivertimą, cituoja savo pirmtako pranašo Izaijo žodžius apie ištiesintus kelius, užpiltus slėnius, nulygintus kalnus. Kalba apie Viešpaties kelią į žmogų. O kaip Dievas sutinka žmogų? Advento žmogus – tai tas, kuris tiesina Viešpačiui kelius į savo namus, savo bendruomenę, savo visuomenę.
