| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
Tęsiame Popiežiškojo Grigaliaus universiteto dėstytojo t. Dariuszo Kowalczyk SJ rengiamų straipsnių apie Katalikų Bažnyčios Katekizmą ciklą, kurį pristato Vatikano radijas.
Krikščionys tiki Dievą, kuris apreikštas Jėzaus Kristaus asmenyje ir gyvenime, „trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (1 Tim 2,4). Tad, būtina perduoti Jėzaus žinią visoms visų laikų žmonių kartoms.
Katekizmas primena, kad Evangelija plito dviem būdais: žodžiu ir raštu – apaštalų skelbimu ir Šventosios Dvasios įkvėptais tekstais, kurie sudaro Šventąjį Raštą. Reikia pastebėti, kad žodinis skelbimas prasidėjo anksčiau už rašytinį, nors būtent Šventajame Rašte jis įgavo tobulą išraišką, tapo svarbiausia tikėjimo norma.
Apaštalų skelbimą vėlesniais amžiais tęsė vyskupai ir jų bendradarbiai. Katekizmo 78 paragrafe skaitome, kad „tas gyvas perdavimas [...] yra vadinamas Tradicija, nes yra skirtingas nuo Šventojo Rašto, nors ir glaudžiai su juo susijęs“. Per Šventąją Tradiciją Dievas kalbasi su savo Sūnaus Sužadėtine, tai yra su Bažnyčia, o Šventoji Dvasia veda tikinčiuosius į visą tiesą.
Nuo Šventosios Tradicijos, perduotos apaštalų ir skelbiančios tai, ką jie gavo iš Kristaus, skiriasi pamaldumo ar drausminės „tradicijos“, laikui bėgant atsiradusios vietinėse Bažnyčiose. Šiomis „mažosiomis“ tradicijomis įvairiose vietose ir įvairiomis vietinių kultūrų sąlygomis išreiškiama didžioji Tradicija. Šios mažosios tradicijos, - skaitome Katekizme, - „gali būti palaikomos, keičiamos ar atmetamos, vadovaujant Bažnyčios Magisteriumui“ (83).
Tad gerbkime įvairias tradicijas ir maldingumo formas, kurios stiprina mūsų tikėjimą, bet būkime atsargūs, kad jos mums neužstotų Šventosios apaštalų Tradicijos.
(T. Dariusz Kowalczyk SJ / Vatikano radijas)
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
