Tris Darbo partijos atstovus Viktorą Uspaskichą, Vytautą Gapšį ir Vitaliją Vonžutaitę reikėtų leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jų laisvę, siūlo laikinoji Seimo komisija.
Už tokius rezoliucijos projektus ketvirtadienį balsavo septyni komisijos nariai, penki buvo prieš, vienas susilaikė. Dėl visų trijų politikų balsuota vienodai.
Prieš teisinio imuniteto panaikinimą minėtiems parlamentarams balsavo "darbiečiai" Valentinas Bukauskas, Šarūnas Birutis, buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė Vanda Kravčionok ir "Drąsos kelio" partijos narys Jonas Varkala. Balsuodamas susilaikė laikinosios komisijos pirmininkas "tvarkietis" Andrius Mazuronis.
Už teisinio imuniteto panaikinimą balsavo konservatoriai Kęstutis Masiulis, Stasys Šedbaras, Arvydas Anušauskas, socialdemokratai Rimantė Šalaševičiūtė, Darius Petrošius, Artūras Skardžius, liberalas Remigijus Šimašius.
Galutinį sprendimą dėl leidimo patraukti tris Seimo narius priims visas parlamentas.
Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, jis gali būti priimtas, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
V.Uspaskichas, V.Gapšys ir V.Vonžutaitė Vilniaus apygardos teisme teisiami, kad eidami vadovaujančias pareigas Darbo partijoje nuo 2004 iki 2006 metų Vilniuje organizavo apgaulingą partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Sukčiavimu šioje byloje be minėtų trijų parlamentarų kaltinama pati Darbo partija ir buvusi jos finansininkė Marina Liutkevičienė.
Trys rezoliucijos projektai, kuriais siūloma Seimui sutikti panaikinti "darbiečių" V.Uspaskicho, V.Gapšio bei V.Vitalijos neliečiamybę, ketvirtadienį buvo įregistruoti Seimo posėdžių sekretoriate. Į ketvirtadienio posėdžių darbotvarkę bent kol kas jie neįtraukti.
Kartu su rezoliucijų projektais įregistruotoje komisijos pažymoje išvardijami prokurorų kaltinimai darbiečiams, taip pat ir Darbo partijos atstovų gynybiniai argumentai dėl bylos politizavimo.
Pažymoje išdėstoma prokurorų medžiaga, jog visi trys kaltinamieji 2004-2006 metais organizavo apgaulingą Darbo partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Prokurorų teigimu, dėl organizuotos grupės narių nusikalstamų veiksmų apgaulingai tvarkant Darbo partijos buhalterinę apskaitą Darbo partijoje 2004-2006 metais buvo sistemingai vedama dviguba buhalterija, tvarkoma atskira neoficialių piniginių lėšų apskaita.
Pažymoje įrašyta, kad DP apskaitoje 2004-2006 metais nebuvo apskaityta 25 mln. 116 tūkst. litų pajamų ir 23 mln. 724 tūkst. litų išlaidų, ir taip apgaule išvengė prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 3 mln. 864 tūkst. privalomų mokesčių ir įmokų.
Pažymoje įrašyta ir tai, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikus apgaulingus duomenis, Darbo partija apgaule įgijo didelės vertės turtines teises ir neteisėtai gavo valstybės dotacijas ir kompensacijas, dėl to valstybei padaryta 6 mln. 50 tūkst. litų žala.
Pažymoje pateikti ir Darbo partijos atstovų argumentai, kuriais jie siekė įrodyti bylą esant politizuotą. V.Uspaskichas kalbėdamas komisijoje tvirtino, kad pagrindinis bylos tikslas - pašalinti jį iš politikos, kuriant partiją į ją buvo "infiltruojami žmonės darbui su buhalterija". Pažymoje minimos ir JAV diplomatų pažymos, kuriose liudijama, kad tuometinė Vyriausybė "inžinieriavo puolimą prieš Darbo partiją ir jos pirmininką V.Uspaskichą".
Viename iš nutekintų "WikiLeaks" dokumentų JAV diplomatai teigia, kad socialdemokratas Gediminas Kirkilas, būdamas krašto apsaugos ministru, jiems sakė, jog ruošiamas perversmas Darbo partijoje siekiant nušalinti jos vadovą nuo pareigų.
Pažymoje įrašyta, kad V.Vonžutaitės advokatas Arūnas Petrauskas pažymėjo, jog byla prasidėjo nuo Valstybės saugumo departamento medžiagos, buvo atliekami operatyviniai veiksmai, nors pagal funkcijas Valstybės saugumo departamentas netiria finansinių nusikaltimų. Taip pat advokatas paminėjo, kad operatyviniai veiksmai buvo pradėti tiriant galimą šnipinėjimą.
Advokatas tvirtino, kad byloje yra duomenų, jog pačios finansininkės į deklaracijas įrašinėjo duomenis ir jų nepateikė partijos vadovybei, o dalis parašų net buvo padėti už kitą asmenį. Taip pat teigė, kad byloje yra parodymai, kad finansininkėms vadovybė nurodydavo tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą.
Pažymoje minima V.Gapšio argumentacija, kad byla prasidėjo nuo VSD ir ši institucija atlikinėjo kratas, nors jų funkcijos nesusijusios su finansiniais nusikaltimais. Jis tvirtino, jog taip pat buvo klausomasi pokalbių, nors dėl nutartyse minimų nusikaltimų įtarimai nebuvo pareikšti, o jo paties pokalbių pradėta klausytis dar iki įtarimų pareiškimo.
