Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas ir Lenkijos katalikų vyskupų konferencijos vadovas metropolitas Jozefas Michalikas (Juzefas Michalikas) penktadienį Karaliaus rūmuose Varšuvoje pasirašė bendrą beprecedentį laišką Rusijos ir Lenkijos tautoms.
"Po Antrojo pasalinio karo ir mūsų tautoms primesto ateizmo skausmingo patyrimo šiandien mes stojame į dvasinio ir materialinio atsinaujinimo kelią. Kad vyktų nuolat, šis atsinaujinimas turi tapti visų pirma žmogaus atsinaujinimu, o per žmogų - Bažnyčių ir tautų tarpusavio santykių atsinaujinimu", - sakoma dokumente.
Kaip pažymėta jame, susitaikymas suvokiamas kaip pasirengimas atleisti išgyventas skriaudas ir neteisingumus.
"Mes raginame savo tikinčiuosius prašyti atleidimo už padarytas vienas kitam skriaudas, neteisingumą ir visokį blogį. Mes tikime, kad tai pirmas ir svarbiausias žingsnis atkurti tarpusavio pasitikėjimą, be kurio nėra ne tvirtos žmonių bendrijos, nei tikro susitaikymo", - sakoma laiške.
Drauge, pažymėjo dokumento autoriai, atleisti nereiškia pamiršti. "Atleisti - vadinasi, atsisakyti keršto ir neapykantos, dalyvauti kuriant santarvę ir brolybę tarp žmonių, mūsų tautų ir šalių", - pabrėžiama laiške.
Kaip sakoma jame, rusų ir lenkų tautas vienija krikščioniškosios vertybės, taip pat Antrojo pasaulinio karo ir represijų laikotarpio patyrimas. Tuo laiku aukomis tapo milijonai nekaltų žmonių, "tai primena daugybė bausmių vykdymo vietų ir kapų, esančių ir rusų, ir lenkų žemėje".
Patriarchas Kirilas ir Lenkijos katalikų vadovas paragino istorikus objektyviai tirti praeitį. Jų pastangos turi būti nukreiptos nustatyti "nefalsifikuotą istorijos tiesą".
"Mes manome, kad tvirtas susitaikymas kaip taikios ateities pagrindas, gali būti pasiektas tik remiantis visiška tiesa apie mūsų bendrą praeitį", - sakoma laiške.
Dokumento autoriai taip pat pareiškė pasiryžimą drauge ginti religinę laisvę, ginti religijos teisę į buvimą viešumoje, priešintis moralės principų griovimui, abortams, eutanazijai, tos pačios lyties sąjungoms, vartotojiškumui, religijos simbolių pašalinimui iš viešosios erdvės.
Dokumente skirta dėmesio ir jaunimo ugdymo krikščionybės dvasia klausimui.
"Mes manome, kad tvirtas susitaikymas kaip taikios ateities pagrindas, gali būti pasiektas tik remiantis visiška tiesa apie mūsų bendrą praeitį", - sakoma laiške.
Bendrą laišką rengė kelerius metus Maskvos patriarchatas ir Lenkijos Katalikų Bažnyčia. Jis pasirašytas per pirmąjį istorijoje Maskvos ir visos Rusijos patriarcho apsilankymą Lenkijoje.
Keturis šimtmečius vykusių konfliktų - dažnai su kraujo praliejimu - temdomus Lenkijos ir Rusijos santykius neišdildomai paveikė Rusijos imperijos XIX amžiuje įvykdyta rytinių Lenkijos teritorijų okupacija ir Sovietų Sąjungos įvestas komunistinis režimas, gyvavęs beveik pusę šimtmečio po Antrojo pasaulinio karo.
Lenkijos žaizdos dar nėra užgijusios - ypač dėl 1940 metais įvykdytų Katynės žudynių, kai tūkstančiai lenkų karininkų buvo sušaudyti Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino įsakymu.
Tvirtai pasisakydami prieš visuomenės sekuliarizaciją, abu dvasiniai lyderiai taip pat pareiškė įsipareigojantys "ginti religijos teisę dalyvauti viešajame gyvenime".
"Esame abortų, eutanazijos, tos pačios lyties asmenų santuokų ir vartotojiškumo propagavimo liudininkai. Tradicinės vertybės atmetamos, o religiniai simboliai šalinami iš viešųjų erdvių", - sakoma jų bendrame pareiškime.
Lenkijos ir Rusijos Bažnyčių santykius yra prislėgusi sunki istorijos našta. Daugelį metų Lenkijoje gimęs popiežius Jonas Paulius II svajojo aplankyti Rusiją, siekiant Vatikano ir Maskvos susitaikymo, tačiau nespėjo to padaryti iki savo mirties 2005 metais.
Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais labai su Kremliumi suartėjusi Rusijos Ortodoksų Bažnyčia buvo griežtai nusistačiusi prieš tokį vizitą.
Tačiau patriarcho Kirilo atvykimas į Varšuvą įkvėpė precedento neturinčių vilčių, kad susitaikymo procese bus pasiekta pažangos.
"Tikiu, kad abi Bažnyčios gali reikšmingai paskatinti Lenkijos ir Rusijos susitaikymą ir padėti mūsų šalims įveikti išankstinį nusistatymą bei stereotipus", - Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) sakė ketvirtadienį per oficialius pietus su patriarchu.
Lenkijos katalikų vyskupų konferencija taip pat pažymėjo trokštanti abiejų šalių susitaikymo įvairiais lygmenimis.
"Šis vizitas gali suteikti rusams naują požiūrį į lenkus ir į Romos Bažnyčią, nes jie į ją žvelgtų per Lenkiją", - ketvirtadienį sakė J.Michalikas.
Derybos dėl tokio dokumento pasirašymo ir jos niuansų suderinimas pareikalavo maždaug trejų metų kruopštaus darbo.
Kaip anksčiau paaiškino Lenkijos vyskupų konferencijos sekretorius kun. Jozefas Klochas (Juzefas Klochas), kreipimosi pasirašymą pagal reikšmingumą galima palyginti su vokiečių ir lenkų vyskupų pasikeitimu laiškais, kuris davė pradžią susitaikymui tarp lenkų ir vokiečių.
"Jis turi didžiulę reikšmę. Mes visi siejame jį su laišku, kurį parašė 1965 metais Lenkijos vyskupai Vokietijos vyskupams ir į kurį Vokietijos vyskupai atsakė 1966 metais. Šiuo atveju bus bendras laiškas, nukreiptas į suartėjimą", - sakė jis, atsisakydamas išsamiau atskleisti suderintą tekstą.
Iškilmingame akte kartu su abiejų Bažnyčių atstovais dalyvavo Lenkijos politikos ir kultūros veikėjai, Varšuvoje akredituoti diplomatai, tarp jų – ir apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Celestino Migliore.
Susitaikinimo proceso pradžia?
Nors pats savaime šis dokumentas subrandintas Bažnyčių viduje, jo politinės implikacijos akivaizdžios.
Vizito išvakarės komentuodamas dokumentą Lenkijos radijui duotame interviu patriarchas Kirilas sakė, kad be Dievo pagalbos ir palaiminimo neįmanoma išnarplioti istorinių mazgų abiejų tautų dvišaliuose santykiuose. Anksčiau neretai vieni į kitus žiūrėjome kaip nelaimių priežastis, - sakė patriarchas. Tad manau, kad jau atėjo laikas, kad visi pamąstytume apie būtinumą pakeisti toną mūsų šalių ir mūsų tautų santykiuose.
Klausiamas apie ketinamo pasirašyti dokumento politinę potekstę, patriarchas sakė, kad politinis kontekstas visada buvo sudėtingas, tačiau, pasak jo, tautų susitaikinimo klausimą Bažnyčios gali kelti nepriklausomai nuo politikos.
Padarytume klaidą, jei į šią mūsų kartu su katalikais bendrą iniciatyvą žiūrėtume tik kaip į XXI amžiaus pradžios politikos sudėtinę dalį. Reikalingas kitoks požiūris, nes susitaikinimas – tai žmogaus viduje vykstantis procesas, kurio neįmanoma pajungti tik pragmatiniams tikslams. Šiandien jau matome pagėrėjusius dvišalius ekonominius santykius, atsirandančius energetinius projektus, tad imkime keisti ir požiūrį vieni į kitus, - apie tikslus, kurių siekiama bendru pareiškimu, kalbėjo patriarchas Kirilas.
Lenkijos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius vyskupas Wojciechas Polakas, Vatikano radijui kalbėdamas apie dokumentą, kurį penktadienį pasirašė Rusijos ortodoksų ir Lenkijos katalikų vadovai, sakė, kad reikia visiškai nuoširdžiai pripažinti, jog šis dokumentas neišspręs esančių istorinių nuoskaudų ir kad joms pašalinti reikia laiko ir nuoširdumo, reikia tiesos ir gilaus atsivertimo, kuris, kaip tikime, laikui bėgant yra įmanomas. Šis dokumentas turėtų būti galimo susitaikinimo proceso pradžia.
Lenkijos ir Rusijos grupės sudėtingiems klausimams vienas pirmininkų, buvęs Lenkijos URM vadovas Adamas Rotfeldas, anksčiau kalbėdamasis su Rusijos žurnalistais, pažymėjo, jog dabartiniam gestui taip pat būdinga tai, kad jis adresuojamas ne dvasininkams, o žmonėms.
"Visų pirma, laiškas bendras. Antra, jo autoriai patys mano, kad tai proceso pradžia, vadinasi, procesas tęsis. Trečia, tai kreipimasis ne į ortodoksus ar katalikus, o kreipimasis į Rusijos ir Lenkijos tautas", - sakė jis.
Tačiau A.Rotfeldas nemano, kad tokio susitikimo poveikis bus efektyvus iš karto, ir lūžio jis neatneš, nors ir padarys teigiamą poveikį abiejų šalių santykiams.
"Šiandien religijos įtaka gyvenimui mažesnė nei anksčiau, bet nėra kitų institutų nei Rusijoje, nei Lenkijoje, kurie turėtų didesnę reikšmę nei Bažnyčia", - paaiškino jis.
Pagal BNS ir Vatikano radiją