Nors įvairaus amžiaus vaikai – tiek berniukai, tiek mergaitės – turi įgimtą poreikį turėti ryšį su tėčiu, berniukai labiausiai kenčia, jei auga be tėvo arba jei tėtis neįsitraukia į jų gyvenimą. Nacionalinio skurstančių vaikų centro atstovai teigia, kad, jei berniukas auga be tėčio, egzistuoja net du kartus didesnė tikimybė, kad jis gali nebaigti mokyklos, įsitraukti į nusikalstamą veiklą, ir beveik keturis kartus dažniau tokie vaikai turi emocinių ar elgesio sutrikimų, nei berniukai, augantys ir bendraujantys su tėčiu.
Emmaus tarnavimo darbuotojai ir savanoriai, siekiantys užmegzti ryšį su gatvės jaunuoliais, neabejotinai gali paliudyti, kad šie statistiniai duomenys atspindi realią situaciją. Beveik be išimties visų jaunuolių, kuriuos pasiekia šis tarnavimas, gyvenimai yra suluošinti – kasdienybėje jie susidūrė su prievarta, augo neprižiūrimi arba visiškai neturėjo tėvo.
Peržiūrinėdamas tyrimų dėl šeimų iširimo rezultatus, ne kartą susidūriau su tuo pačiu nerimą keliančiu dalyku: berniukai į bėdą patenka visų pirma dėl to, kad jų tėvai, ypač jų tėčiai, yra išsiblaškę, persidirbę, išsekę, niekuo nesidomintys, turintys priklausomybių, išsituokę, negali susidoroti su problemomis, arba tėčio apskritai nėra.
Kaip jau minėjau, visos kitos jaunus vyrus kamuojančios problemos dažniausiai kyla iš arba yra susijusios su šiomis XXI amžiaus realijomis. Pagrindinė problema yra sumenkęs ar net visai išnykęs vyro vaidmuo prižiūrint ir nukreipiant vaiką – tuo turėtų pasirūpinti tėtis. Motinos, kurios taip pat linkusios gyventi ant nudriskusio krašto, paliktos vienos daryti darbą, kuriam jos nėra pasirengusios ir šioje srityje neturi jokios patirties. Moteris niekada nebuvo berniuku, todėl dažnai ji turi tik miglotą supratimą, kaip auginti berniuką. Kai šeimos dūžta, berniukai praranda nepaprastai daug.
Kolumbijos universiteto Nacionalinis priklausomybių ir piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis centras nustatė, kad vaikams, kurie gyvena su abiem tėvais, bet turi patenkinamus ar prastus santykius su tėčiu, yra net 68 proc. didesnė rizika pradėti rūkyti, vartoti alkoholį ar narkotikus, nei paaugliams, kurie turėjo gerus arba puikius santykius su tėčiu. O jei kalbėtume apie vaikus, augančius tik su mama, bet turinčius su ja puikius santykius, egzistuoja 62 proc. mažesnė rizika, kad šie vaikai įklius į priklausomybių liūną, palyginus su tais vaikais, kurie turi abu tėvus, bet su tėvu turi prastus santykius. Vargu ar galima pervertinti gerų santykių su tėvais, ypač su tėčiu, įtaką.
Harvardo universiteto psichologas ir knygos „Tikri berniukai“ (Real Boys) autorius dr. Williamas Pollockas daro išvadą, kad, nors tėvų skyrybas sunkiai išgyvena abiejų lyčių vaikų, berniukus tai ypač sukrečia. Jis sako, kad pagrindinė problema, kai nėra tėvo, yra disciplinos ir priežiūros stoka, nėra kas pamokytų berniuką būti vyru.
W. Pollockas taip pat mano, kad tėtis berniukui yra labai svarbus dar vienoje srityje – mokant valdyti emocijas. Be tėvo nurodytų gairių ir krypčių, berniuko nusivylimas dažnai gali virsti smurtu ar kitokiu asocialiu elgesiu.
Daugybė kitų tyrėjų sutinka, kad prarasti tėtį (arba niekada jo neturėti) vyrams yra katastrofiška. Prieš trisdešimt metų buvo manoma, kad dėl nepilnamečių nusikalstamumo ir kitų jų elgesio problemų kalti skurdas ir diskriminacija. Dabar mes žinome, kad tikrasis kaltininkas yra sudužusi šeima.
Didžioji dalis kalėjimuose kalinčių kalinių yra pamesti arba tėvų atstumti vyrai. Anot rašytojos Barbaros Jackson, „žymiai lengviau ugdyti ir lavinti vaikus, nei mėginti atstatyti sugriuvusius vyrų gyvenimus“.
Iš http://www.charismamag.com vertė Žaneta Lazauskaitė