Jėzus atvedė demono apsėstą nebylį. Išvarius demoną, nebylys prakalbo. Minios stebėjosi ir sakė: „Dar niekad Izraelyje nėra buvę tokių dalykų“.
O fariziejai kalbėjo: „Jis išvaro velnius su jų valdovo pagalba“.
Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas įvairias ligas bei negales. Matydamas minias, jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti, lyg avys be piemens.
Tuomet jis tarė mokiniams: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“.
Kiti skaitiniai: Oz 8, 4–7. 11–13; Ps 115
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vitas Kaknevičius
Evangelija atskleidžia Viešpaties dovanų šaltinį – Jo Gailestingumą, Jo hesed – o tai slėpiningoji Dievo esmė, skatinanti Jėzų atiduoti gyvybę už mus. Ši atjauta arba Gailestingumas nėra vien Dievo savybė. Tai Pats Dievas Savo slapčiausioje dovanai išliejamos Meilės gelmėje; Meilės, kuri pasirodys ant Kryžiaus. Iš šio gailesčio kyla Duona – už mus, nusidėjėlius, atiduota Jo gyvybė.
Jėzus skelbiasi Ganytoju ne trokšdamas valdyti, Jis yra paaukotas Avinėlis, guldantis už avis Savo gyvybę (Jn 10, 11).
Šios Biblijos ištraukos pamokos vertos išskirtinio dėmesio. Jėzus Kristus turi didelę ligų ir negalių gydymo patirtį. Jis ėjo per visus miestus ir kaimus, darydamas gera, kur Pats asmeniškai susitiko su kiekvienu kenčiančiu – Jis gydė visokias ligas bei negalias (Mt 9, 35). Tai stipri paguoda. Visi mes gyvename varganame trapiame kūne. Nė vienas nežinome, kiek kančių teks patirti ir išgyventi, išsakyti skundų ir dejonių mirties valandą. Jau dabar prašykime, kad Jėzus būtų nuodėmės sužeisto žmogaus Draugu. Negalios ištikti žmonės pasauliui mažai rūpi, neretai jų šalinasi, o Jėzus jais ypač rūpinasi. Jis pirmasis juos aplanko ir sako: Štai Aš stoviu prie durų ir beldžiuosi: jei kas išgirs Mano balsą ir atvers duris, Aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su Manimi (Apr 3, 20).
Jėzus matė minias ir gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti lyg avys be piemens (Mt 9, 36). Jis matė, kad jie gyvena neišmintingai, be vilties, be pagalbos, miršta nepasirengę Amžinajam Gyvenimui. Tai Jį jaudino, kėlė giliausią Jo mylinčios Širdies užuojautą.
Kaip mes jaučiamės, kai matome panašius vaizdus? Pasaulyje yra milijonai stabmeldžių ir pagonių, suklaidintų žmonių. Ar rūpinamės jais? Ar trokštame palengvinti jų dalią? Lengviausia yra pašiepti…
Melskite pjūties Šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į Savo pjūtį (Mt 9, 38) – tai mūsų kasdienės maldos dalis, vienas iš pačių tikriausių būdų daryti gera ir stabdyti blogio plitimą. Malda mes pasiekiame Tą, nuo Kurio atsiskyrę, mes negalime nieko nuveikti (žr. Jn 15, 5). Per širdies maldą mes gauname Šventosios Dvasios pagalbą. Nepaliaukime melstis ir gera valia daryti gera vieni kitiems ir visiems (1 Tes 5, 15), nes kas moka daryti gera ir nedaro, tas nusideda (Jok 4, 17).