Tuoj po Naujųjų sukaks treji metai, kai Antanas Šipavičius vadovauja Lietuvos muitinei. Darbą Muitinės departamente A.Šipavičius pradėjo 1991-ųjų pabaigoje eiliniu muitininku, taigi per 21-erius metus praėjo visas šios sistemos grandis: inspektorius stažuotojas, vėliau - pamainos, posto viršininkas, dar vėliau Klaipėdos muitinės vadovas ir galiausiai – vyriausiasis valstybės muitininkas.
A.Šipavičių turbūt galėtume laikyti labiausiai patyrusiu ir mažiausiai viešoje erdvėje besireiškiančiu Muitinės departamento vadovu iš visų tų, kurie vadovavo šiai sudėtingai sistemai po nepriklausomybės atkūrimo. Prieš metų pabaigą A.Šipavičius už galimą kyšininkavimą iš darbo atleido beveik trečdalį legendinio Medininko muitinės posto darbuotojų, tačiau už tai susilaukė ne pagyrimo, o rimtos kritikos ir net reikalavimų trauktis iš pareigų. Tačiau nesitraukė, nes kaip pats sako, jei iš kovos su blogiu pasitraukia bent vienas žmogus, blogis jau yra nugalėtojas. Apie situaciją muitinėje, kontrabandą ir kitas mūsų pasienio problemas Bernardinai.lt ir kalbasi su vyriausiuoju valstybės muitininku Antanu Šipavičiumi.
Prieš pat mūsų pokalbį buvote netikėtai iškviestas į Vyriausybę. Ar nauja valdžia nereikalavo trauktis? Apie ką kalbėjotės?
Kalbėjomės apie galimybes sumažinti transporto eiles Baltarusijos ir Rusijos pasienyje. Visi suprantame, kad 5 km ilgio eilės žiemos metu, kai nėra kur vairuotojams pailsėti, pavalgyti, šalta, tikrai blogai. Tačiau panaši situacija buvo ir pernai, todėl nėra kaip nors susiję su Medininkų poste sulaikytais pareigūnais, kaip kai kas bando pateikti.
Visuomenei ruošdami pranešimą apie 30-ies Medininkų posto muitininkų sulaikymą dėl galimo kyšininkavimo, turbūt tikėjotės teigiamo vertinimo: kaip sakė tuometinis premjeras Andrius Kubilius, tai rodo, jog sistema geba pati apsivalyti, kad jos vadovai su tuo nėra susiję. Tačiau kai kurie naujos Seimo daugumos atstovai pareiškė, kad turite prisiimti atsakomybę ir trauktis. Kaip reagavote?
Prieš pranešant visuomenei apie šį labai nemalonų įvykį, bandžiau prognozuoti galimas reakcijas ir supratau, kad jos tikrai nebus vienareikšmės, nes pagal sulaikytų pareigūnų skaičių tai didžiausias įvykis muitinės sistemoje antikorupcijos prasme. Žinojau, kad gali būti reikalaujama prisiimti atsakomybę, tačiau taip pat žinojau, kad nuolat darėme ir labai daug antikorupcinių prevencinių priemonių: pradedant mokymais, pokalbiais postuose, praktiniais pavyzdžiais. Pats buvau ir eilinis muitininkas, ir pamainos viršininkas, todėl stengdavausi su muitininkais kalbėtis nuoširdžiai, sakydavau tiesiai: vyrai, iš savo patirties žinau silpnas ir stiprias vietas, todėl neužkalbinėkime vienas kitam akių ir eikime prie esmės.
Kai ką papiktino mano atsakymas spaudos konferencijoje, kad man nebuvo netikėtas šis atvejis, tačiau kalbėjau nuoširdžiai: muitinės operatyvinės tarnybos šį tyrimą, tiksliau, įrodymų rinkimą, vykdė keturis mėnesius ir aš buvau nuolat informuojamas apie operacijos eigą. Todėl man pats faktas ir nebuvo netikėtas. Man buvo netikėti tik tyrimo metu paaiškėję nusikaltimo mastai.
Pagaliau Medininkų atvejis yra ne pirmas kartas, kai muitinės tarnybos pačios išaiškina tokius atvejus. Užpernai išaiškinome korupcinius atvejus Klaipėdos teritorinėje muitinėje ir jau nuteisti aštuoni pareigūnai. Pernai sulaikyti aštuoni Šiaulių poskyrio mobiliojo būrio pareigūnai, bylos jau perduotos į teismą ir pareikšti įtarimai tiems, kurie norėjo pareigūnus papirkti. Įrodymų surinkimams dažnai kviečiamės pagalbon Specialiųjų tyrimo tarnybos pareigūnus, nes nesame dar gerai pasirengę techniškai, tačiau operatyvinį tyrimą atlieka Muitinės departamento operatyvinių tyrimų tarnyba.
Trečdalis Medininko posto darbuotojų atleisti už galimą kyšininkavimą. Ar tai nerodo, kad „supuvęs“ yra visas postas? Sunku įsivaizduoti, kad pusę pamainos ima kyšius, o kita pusė tai žino ir nieko nedaro – nei ima, nei kovoja su ta yda.
Šiuo metu yra pakeista visa posto vadovybė. Nuolat yra vykdoma pareigūnų rotacija postuose. Tačiau kaip vadovas nenoriu sukurti muitinės sistemoje totalios nepasitikėjimo vienas kitais atmosferos. Mano tikslas yra siekti, kad pareigūnai didžiuotųsi savo darbu, jį tausotų kaip garbingą užsiėmimą. Aš esu prieš beatodairišką „galvų kapojimą“ ir todėl, kad muitininkas geru profesionalu netampa per metus – dvejus, tam reikia žymiai ilgesnio laiko. Nuolatinė darbuotojų kaita, nekeičiant pačių darbo sąlygų, nedidinant atlygio už dorą darbą, tik dar labiau destabilizuotų situaciją.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius pareiškė, kad muitinės vadovai pradėjo Medininkuose tyrimą tik tuomet, kai neapsikentę vairuotojai užpylė juos skundais. Kas iš tiesų pranešė apie kyšininkavimą Medininkų poste?
Mes nuolat reaguojame į visą informaciją – žodžiu, raštu, telefonu, darome analizes po nuolat vykstančių postų patikrinimų. Vienas iš šaltinių tikrai buvo vairuotojai, buvo ir pokalbiai su vairuotojais vietoje. Tačiau tyrimas pradėtas remiantis ne vienu šaltiniu, o šaltinių visuma, kuri aiškiai rodė, jog šitame poste yra rimtų problemų.
O kituose postuose tokių problemų neturite?
Neatmetam, kad galimybių pasireikšti korupcinei veikai yra visur, tačiau masteliai ten neturėtų būti tokie dideli. Medininkų postas yra transporto vartai į Rytus, ten didžiausias priemonių srautas, todėl informacijos, pavojaus signalų daugiausiai gaudavome apie šį postą.
Kaip sekasi bendradarbiauti su Mokesčių inspekcija – ji juk gali patikrinti įtarimus sukeliančio muitininko turto legalumą? Ar prašėte tokių tyrimų?
Neleisti legalizuoti nelegaliai gautus pinigus yra tikrai efektyvi kovos su korupcija priemonė, nes nebėra prasmės imti kyšių, jei jų negali panaudoti. Todėl su Valstybine mokesčių inspekcija nuolat keičiamės informacija apie galimas rizikas savo sistemoje ir tokiu būdu yra išaiškinta muitininkų, kurie negalėjo pagrįsti savo įsigyto turto.
Politiniuose užkulisiuose sklando kalbos, kad Jus ilgą laiką sunkiai sirgote, todėl muitinei vadovaujate tik formaliai, o už Jūsų nugaros realiai visus reikalus tvarko, žmones skiria ir esamą tvarką arba netvarką muitinės sistemoje nustato Jūsų pavaduotoja Ramutė Liupkevičienė, neva Jus ir pasiskyrusi į šią vietą.
Pirmiausia, nenorėčiau sutikti dėl ilgos ligos. Niekas nesam apsaugoti nuo tokių netikėtumų, tačiau susirgau atostogų metu, tad tas mano nebuvimo laikotarpis gal šiek tiek užsitęsė.
Demokratinėje visuomenėje kalbų ir požiūrių būna visokių, tačiau turime matyti, kiek tai susiję su tikrove. Kai tapau Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotoju, girdėjau kalbas, kad karjerą padariau, nes esu Ramutės Liupkevičienės giminaitis. Tačiau tai netiesa.
Ramutė Liupkevičienė ilgai dirba muitinės sistemoje, pavaduoja mane komandiruočių ir atostogų metu, ji kuruoja personalo skyrių ir finansus, bet tai rodo ne tik mano, bet ir Finansų ministerijos, kuriai pavaldi muitinė, pasitikėjimą šita darbuotoja. Esu kalbėjęs apie ją su buvusiais muitinės vadovais, su specialiųjų institucijų darbuotojais, tačiau nesulaukiau jokių neigiamų įvertinimų, todėl nesuprantu, kodėl turėčiau nepasitikėti sąžininga ir gerai dirbančia pavaduotoja?
O už tai, kas įvyko Medininkų poste, negaliu atsakomybės perkelti ant kitų, nes pats, kaip vadovas, nesugebėjau sudėlioti tų prevencinių ir vadybinių priemonių, kad muitininkai elgtųsi kitaip. Man didžiausias kartėlis sieloje tas, kad visa tai vyko Medininkų poste, kur prieš du dešimtmečius muitininkai paaukojo savo gyvybes už valstybės laisvę - juk šiame poste dirbantys pareigūnai kasdien mato šalia stovinčius tuos septynis kryžius.
Apie muitinę, kaip ypatingai rizikingą aplinką, aptinkame net Šventame Rašte, t.y. prieš du tūkstančius metų, kur rašoma apie Kristaus patarimus muitininkui neimti kyšių (imk tik tiek, kiek priklauso). Ekonomistas Raimundas Kuodis yra sakęs, jog sunku tikėtis iš muitininko sąžiningo darbo, jei jo alga nesiekia dviejų tūkstančių. Ar turite iš ko rinktis, ar daug dorų ir kompetentingų žmonių nori dirbti už tokią algą?
Šv.Rašto aprašytas laikotarpis ir tuometiniai muitininkai labai skiriasi nuo Lietuvos muitininkų vien tuo, kad anie dirbo ir rinko mokesčius okupacinei Romos valdžiai, o Lietuvos muitininkai dirba ir renka mokesčius savo valstybei. Kita vertus, Biblijoje yra vietų, kai Jėzus muitininkus parodo kaip pavyzdį ir man, kaip vadovui, tai labai svarbu, nes tikrai žinau, kad yra daug muitininkų, kurie sąžiningai ir dorai dirba savo valstybei.
O atlygio problema už dorai ir gerai atliekamą darbą valstybės tarnyboje yra rimta problema. Lietuvoje dažnai mėgstama minėti pavyzdį, kaip Gruzijoje atsisakyta korumpuotos policijos sistemos, visus senus policininkus pakeičiant naujais, tačiau pamirštama pasakyti, kad tiems naujiems policininkams buvo dvigubai pakeltos algos. O kas būtų, jei algos būtų likę tokios pačios?
Manau, kad šiandieninis muitininkų atlyginimas yra per žemas lyginant su aukštais muitinės darbuotojams keliamais kvalifikaciniais reikalavimais: net eiliniams muitininkams privalomas aukštasis universitetinis išsilavinimas, puikus užsienio kalbos mokėjimas, puikūs gebėjimai dirbti kompiuteriu ir kitomis informacinėmis technologijomis, privalomi elgesio reikalavimai, privalu žinoti visų šių knygų pagrindus (rodo aštuonias storas žalias knygas – red.), mokėti šiuos teisės aktus pritaikyti praktikoje. Todėl net dabartinės bedarbystės laikais konkurso metu pakankamai sudėtinga atsirinkti tinkamus žmones, nes, kaip minėjau, reikalavimai aukšti, o atlyginimai netenkina gerų specialistų. Už darbą turi būti mokamas tuos reikalavimus atitinkantis atlyginimas – tik tuomet pareigūnas jausis socialiai saugus ir tinkamai atliks savo darbą.
Lietuvos atstovas Europos Komisijoje – komisaras Algirdas Šemeta yra minėjęs, jog stengiasi iš Rytų plaukiančių stambių kontrabandos srautų klausimą iškelti aukščiausiu tarptautiniu lygiu, tarkim, kaip Europos Sąjungos ar Rusijos derybų klausimą. Ar pavyko ko nors pasiekti tokiu lygiu? Kokie yra kontrabandos mastai?
Vieningos metodikos, pagal kurią būtų galima apskaičiuoti kontrabandos padaromą žalą kol kas neturime. ES yra atlikusi tyrimą, kad ji praranda maždaug 10 mlrd. eurų dėl tabako gaminių kontrabandos. Lietuvoje nelegali tabako rinka yra maždaug 35 procentai. Tai dideli skaičiai, tačiau jie yra tik menami, nes tokie apskaičiavimai neįvertina daugybės faktorių, pvz., kad Lietuvoje rūkorių mažėja. Šiais metais kontrabandinio tabako sulaikėme pusantro karto daugiau, nei pernai, bet tai dar nereiškia, kad padidėjo kontrabandos srautai, gal tiesiog pagerėjo išaiškinamumas. Visgi turim pripažinti, kad labai sunku kovoti su kontrabanda, kai apie 60 procentų gyventojų palaiko kontrabandinių prekių naudojimą.
Be abejo, cigarečių kontrabandos iš Rytų klausimas yra ne vien Lietuvos, bet visos ES problema. ES, remdama tas šalis, pvz. Ukrainą, Moldovą, Baltarusiją naujausia muitinės įranga, tuo pačiu reikalauja, kad tos šalys ir pačios kovotų prieš kontrabandą, kuri gaminama pas juos.
Beje, reikia pastebėti, kad jei prieš kelis metus didžiausi nelegalių cigarečių srautai į ES plaukė iš Kaliningrado srities, tai šiuo metu daugiausiai kontrabandinių cigarečių sulaikome prie pasienio su Baltarusija.
Ar tabako kontrabanda yra masiškiausia? Kokios dar kontrabandos rūšies srautai dideli? kokie postai sudėtingiausi?
Jei skirstytume kontrabandą pagal pavojingumą, tai, aišku, pirmoj vietoj būtų narkotikai, nes tai absoliutus blogis, o antroj vietoj, mano nuomone, būtų vaistai. Pagal ekonominį rodiklį, tai būtų tabako gaminiai, duodantys didžiausius pelnus kontrabandininkams, nes tabako gaminius patogu transportuoti automobilių slėptuvėse, plaustais per upę, geležinkelio vagonuose po anglim ir pan.
Karčiausiais taškais vadinčiau tuos postus, per kuriuos eina didžiausi transporto srautai: Klaipėdos jūrų uostas, Medininkų, Panemunės, Kybartų postai. Narkotikai taip pat gabenami per Vilniaus oro uostą, per pašto postus
Jūs ne vilnietis, tai kur gyvenate?
Gyvenu Muitinės departamento tarnybiniame dviejų kambarių bute, kuris įrengtas pagal sąlygas, primenančias studentų bendrabutį: lova, spinta, stalas. O šeima liko ir laukia Klaipėdoje.
Tai kur tie muitininko lobiai?
Lobiai yra ne tik pinigai. Lobiai yra ir malonumas atlikti savo darbą gerai, pasiekti tikslą, padėti kitiems. Geriau surinksim muitinės mokesčius – lengviau bus gyventi visiems. Kai darbas sekasi – tai yra svarbus dvasinis lobis.
Ačiū už pokalbį.