Prabėgo keturiasdešimt metų nuo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidimo pradžios, tiek pat nuo Romo Kalantos aukos ir dvidešimt penkeri – nuo pirmojo viešo mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje, – 2012-aisiais tai bene esmingiausios atmintinos datos, kurias minėjome. Tačiau būta ir kitų, vertų paminėti.
2012 metų Vilniaus Knygų mugėje pristatytas pasaulinį pripažinimą pelnęs amerikiečio Arto Spiegelmano grafinis romanas (komiksų knyga) apie Holokaustą „Maus“. „Mažais paveikslėliais papasakotas epas“; „Sukrečiantis meno kūrinys“, – 9 dešimtmetyje pasirodžius romanui rašė didžiausi JAV dienraščiai. Žymus dailininkas ir komiksų žanro populiarintojas romane aprašo savo tėvo išgyvenimus karo metu bei savo santykius su tėvu, jo praeitimi ir dabartimi.
Viešai paskelbtas pirmasis buvusių Lietuvos SSR KGB rezervo karininkų sąrašas, 238 pavardės. Tapo įmanu internete pamatyti ir dalies buvusių karininkų asmens bylas. Dokumentai paskelbti remiantis 2010 metų birželį Seimo priimtomis Liustracijos įstatymo pataisomis, pagal kurias LGGRTC įpareigotas paskelbti KGB dokumentus ir tokiu būdu baigti liustracijos procesą.
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Austrijos atminties tarnyba „Gedenkdienst“ pristatė „Holokausto Lietuvoje atlasą“. Atlase pateikiama informacija apie visas 227 Lietuvoje esančias masinių žudynių vietas. Surinkę didžiąją dalį duomenų, muziejaus darbuotojai sukūrė dvikalbę, nuolat atnaujinamą interneto duomenų bazę.
Minėjome „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ ir Kaune susideginusio Romo Kalantos bei po to kilusių politinių protestų, 40-ąsias metines. Kartu su pirmojo viešo mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo 25-erių metų sukaktimi, šiedu jubiliejai žymėjo svarbiausius vėlyvuoju sovietmečiu LSSR vykusio pilietinio pasipriešinimo aspektus.
Diskusijų sukėlė 1941 metų Laikinosios vyriausybės vadovo, žymaus Nepriklausomos Lietuvos ir išeivijos pedagogo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikų pargabenimas į Lietuvą ir iškilmingas jų palaidojimas Kauno Prisikėlimo bažnyčios kriptoje. Ginčytasi dėl šešias savaites veikusio ministrų kabineto palikimo ir jo pozicijos žydų atžvilgiu. Bene didžiausios kritikos sulaukė faktas, jog lėšų perlaidojimui skyrė Lietuvos Vyriausybė.
Reaguodami į pastaruoju metu įtemptus Lietuvos ir Lenkijos santykius dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties ir su tuo susijusias spekuliacijas 100 Lenkijos rašytojų, istorikų, menininkų, žurnalistų ir kunigų įsteigė Lenkijos–Lietuvos bendradarbiavimo ir dialogo forumą. Steigiamojoje deklaracijoje autoriai pabrėžė, kad Lenkiją ir Lietuvą sieja šimtmečiai bendros istorijos ir kultūros, ir šio ryšio nutraukti neįmanoma. Panašų forumą įkūrė ir lietuviai.
Šiais metais surengta jau septintoji Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos organizuojama jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo jaunimo ekspedicija „Misija Sibiras“ į lietuvių tremties vietas. Šį kartą vykta į Chakasijos respubliką. Ekspedicijos dalyviai nuvažiavo per 2 tūkst. kilometrų, sutvarkė aštuonerias kapines: Askizo, Charojaus, Cibulos ir kt.
Dubingių piliavietėje surengta iškilminga Mikalojaus Radvilos Rudojo 500-ųjų gimimo metinių minėjimo šventė. Jos metu lankytojams atverta ir Radvilų rūmų dalis, kurią archeologai aptiko per kasinėjimus. Nuo 2003-iųjų Dubingių piliakalnyje dirbę archeologai aptiko apie 10 tūkst. radinių, tačiau didžiausias archeologų laimėjimas – 2004-iaisiais aptikti Mikalojaus Juodojo, Mikalojaus Rudojo ir dar šešių Radvilų giminės atstovų palaikai.
Rudenį Trakinių kaime, šalia Laisvės kovotojams skirto memorialo ir atstatyto partizanų bunkerio, vyko tradicinis sąskrydis „Trakinių partizanai 2012“, kurį organizavo Lietuvos šaulių studentų korporacija „SAJA“ ir Utenos kraštotyros muziejus. Jo tikslas – naujomis netradicinėmis formomis skatinti Lietuvos visuomenę domėtis Lietuvos laisvės kovomis ir pagerbti laisvės kovotojų atminimą.
Aistė Smilgevičiūtė ir grupė SKYLĖ, inicijavusi naują ir atvirą visuomenei muzikinį ir edukacinį projektą „Broliai“ partizanų apygardose“, tęsė žygį per Lietuvą. 2012 m. liepos 6-ąją Valstybės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už projektą „Broliai“ ir visą kūrybingų menininkų dvidešimties metų veiklą – Aistei Smilgevičiūtei ir Rokui Radzevičiui įteikė apdovanojimus – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalius.
Išleistos Kęstučio Grigaliūno trilogijos „Mirties dienoraščiai“ antroji ir trečioji knygos. Antroji knyga „Mes – iš pirmo vežimo“, tai – žmonių veidų archyvas, kurio pagrindą sudaro Lietuvos ypatingajame archyve saugomose 1939–1943 metais represuotų asmenų baudžiamosiose bylose rastos nuotraukos. Trečioji knyga „Aš nežinojau, Mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą“ – tai 123 represuotų karininkų biografijos ir 150 jų bei jų šeimos narių nuotraukos.
Atidaryta žinomo litvakų dailininko, Vilniuje gimusio Rafaelio Chwoleso paroda „LEIDŽIAMA IŠVEŽTI“: Rafaelio Chwoleso Vilnius“. Chwoleso įamžinti unikalūs vaizdai šiandien leidžia pasižvalgyti po senojo Vilniaus atminties vietas, įvertinti jo, kaip miesto metraštininko, indėlį greta Jano Bulhako, Juozo Kamarausko, Vlado Drėmos ir kitų Vilniaus mylėtojų.
Rasta seniausia pasaulyje spalvota kino juosta. Neliesta Nacionalinio medijų muziejaus Bradforde fonduose ji išgulėjo 110 metų, nuo 1902-ųjų. Pasak muziejaus darbuotojų, šis kino pionieriaus Edwardo Raymondo Turnerio spalvotų kadrų atradimas esąs lūžinis kino istorijoje. Mat seniausias iki šiol žinotas spalvotas filmas datuojamas 1909-aisiais.
Pasirodė naujas Uptono Sinclairo „Džiunglių“, chrestomatinės knygos Jungtinėse Valstijose, leidimas lietuviškai. Romane aprašyta XX amžiaus pradžios Čikaga ir jos priemiesčiuose veikusios skerdyklos, kuriose sunkiai dirbo emigrantai iš visos Europos, tarp jų ir lietuviai. Būtent juos U. Sinclairis pasirinko pagrindiniais savo romano personažais. Romanas pagrįstas tikrais įvykiais – tarsi lietuvių emigracijos istorija – geresnio gyvenimo ir geriau apmokamo darbo svetur paeiškos.
Pagal vadinamąjį Geros valios įstatymą pradėtos mokėti kompensacijos holokaustą ir sovietų terorą Lietuvoje išgyvenusiems žydams. Į kompensacijas galės pretenduoti ir tie asmenys, kurie buvo išvežti į Sibirą sovietų, ir taip išsigelbėjo nuo nacių organizuotų žudynių. Didžioji dalis į per dešimtį metų į specialų fondą suplauksiančių pinigų bus skirta žydų bendruomenės gyvybingumui palaikyti ir žydų kultūros paveldui Lietuvoje išsaugoti.
Prieš 50 metų Sovietų Sąjungą sudrebino A. Solženicyno apysaka apie Gulagą, „Viena Ivano Denisovičiaus diena“, kurioje jis perteikė savo įspūdžius apie kalinimą Stalino lageriuose. Dėl politinių motyvų leidęs išspausdinti šią apysaką, tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas N. Chruščiovas negalėjo nuspėti, kad taip paskatins A. Solženicyną toliau eiti šiuo keliu ir parašyti savo svarbiausią knygą „Gulago archipelagas“.
Vilniuje duris atvėrė pirmasis Lietuvoje Žaislų muziejus. Muziejuje lankytojams pristatoma seniausiems Lietuvos žaislams skirta ekspozicija ir per dvejus metus muziejui dovanotų žaislų paroda. Kolekcijoje jau sukaupta per tūkstantis eksponatų. Steigėjų tikslas, remiantis archeologijos, etnografijos bei istorijos duomenimis, sukurti edukacijai ir Lietuvoje populiarių pramogų pažinimui skirtą muziejų.
Baigėsi iškilaus pedagogo, rašytojo, gydytojo Januszo Korczako metai. Lenkų armijos karininkas, Našlaičių namų Varšuvoje įkūrėjas ir globėjas, žmogus, vienas pirmųjų Lenkijoje iškėlęs vaiko teisių klausimą, buvo nužudytas 1942-ųjų rugpjūtį Treblinkoje kartu su 192 savo globotiniais. Baigiamajame Januzso Korczako metų renginyje Lietuvoje buvo pristatytas žinomos dailininkės Iwonos Chmielewskos sukurtas „Blumkos dienoraštis“. Knyga apie Daktarą ir jo vaikus.
2012-aisiais dabartinė Lietuvos Respublika „pergyveno“ tarpukario Lietuvą. Tarpukario Lietuva iki Sovietų Sąjungos okupacijos išgyveno 8155 dienas, o nuo 1990 metų kovo 11-osios iki dabar praėjo 8156 dienos. Nepriklausoma Lietuvos valstybė buvo atkurta 1918 metų vasario 16 dieną, Sovietų Sąjunga okupavo ją 1940 metų birželio 15 dieną. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktas paskelbtas 1990 metų kovo 11 dieną.
Šaltiniai: Bernardinai.lt, BNS ir kt. medžiaga
Zigmas Vitkus