 |
„Jėzus iš Nazareto. Prologas. Pasakojimai apie vaikystę“ – nedidelė, šiek tiek 100 puslapių viršijanti knyga, užbaigia didžiąją Josepho Ratzingerio teologinę trilogiją.
Šį veikalą galima vadinti tikru teologinės minties šedevru. Ką tik pasirodžiusi trečioji knyga tapo puikia kalėdine dovana Lietuvos skaitytojui. Norisi atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų tiems, kurie palinks prie jos teksto.
Vesdamas savo skaitytojus po pasakojimus apie Jėzaus kūdikystę ir vaikystę, popiežius pabrėžia, kad Mesijo gimdymas yra ne „žmogaus“, bet Šventosios Dvasios veikimas. Čia dėmesys sutelkiamas į Marijos, kuri yra mergelė, slėpinį. Šventasis Tėvas teigia: „Jėzaus pradėjimas ir gimimas iš Mergelės Marijos yra pagrindinis mūsų tikėjimo elementas ir švytintis vilties ženklas.“ Taip pat keliamas klausimas, ar šis prasidėjimas yra tikras įvykis, ar tik mitologinio pobūdžio istorija.
Tiksliai ir glaustai Šventasis Tėvas aiškina, kad daugelio šiuolaikinių komentatorių kuriamas tariamas ryšis tarp Jėzaus gimimo iš Mergelės Marijos ir mitų pasakojimų apie dievų gimimus yra be pagrindo. Pavyzdžiui, joks pagonių mitas nenurodo laikotarpių ar konkrečių vietų. Tuo tarpu Benediktas XVI pažymi, kad tiek Matas, tiek Lukas aiškiai nurodyto laiką ir įvairias vietas, kuriose minimi įvykiai rutuliojasi. Būtent šito mituose nerasime.
Be to, pagoniškų dievybių istorijose nėra nieko panašaus į nekaltą prasidėjimą. Visada yra dievybė, kuri turi fizinį ryšį su žmogumi, o kai kuriais atvejais tai yra net prievarta, o ne normali lytinė sąjunga. Tad mitų lyginimas su Jėzaus pradėjimo istorija, naudojant tai kaip įrodymą, kad evangelijos nėra tiesa, yra juokinga, todėl toks mokslininkas kaip Benediktas XVI ir sako: „Kas skaito Biblijos pasakojimus ir lygina juos su giminingais padavimais, apie kuriuos ką tik užsiminėme, iškart pastebės didelį skirtumą. Ne tik lyginimas su minėtais egiptiečių vaizdiniais, bet ir Vergilijaus viltinga svajonė veda mus į visiškai kitoniškus pasaulius.“
 |
Šiame kontekste svarbus kitas dalykas – Dievo nusižeminimas. Apibūdindamas ryšį tarp Jono Krikštytojo ir Jėzaus gimimų, popiežius Benediktas XVI atkreipia dėmesį į gilų Jėzaus nuolankumą, kuris atsiskleidžia jau pasakojime apie apreiškimą. Jono gimimas yra paskelbtas kunigui, kurio žmona yra taip pat iš kunigiškos giminės, vakaro aukos metu priešais aukurą. O Jėzus gimsta nežinomame kaime iš nežinomos moters, nežinant šio pasaulio galingiesiems. Todėl Benediktas XVI pabrėžia: „Abu scenarijai negalėjo būti vienas kitam priešingesni: kunigas – šventykla – liturgija vienoje pusėje; nežinoma jauna moteris – nežinomas miestelis – nežinomas privatus gyvenamasis būstas kitoje. Naujosios Sandoros ženklas yra nusižeminimas, o slaptingumas – garstyčios grūdo ženklas. Dievo Sūnus ateina nusižeminęs.“
Todėl nusižeminimas Dievo slėpinio akivaizdoje yra normali ir adekvati kūrinio reakcija. Ji jaučiama ir iš šio veikalo autoriaus, beje, ne vien šios knygos, bet ir visos trilogijos puslapiuose. Tai galėtume pavadinti „teologija ant kelių“. Tokia teologija įmanoma tik tuomet, kai protas, kad ir koks genialus būtų, nuščiūva prieš neaprėpiamą Dievą. Būtent šitokią teologiją randame Josepho Ratzingerio trilogijoje.
Net jei kažkam nepavyko perskaityti pirmuosius du „Jėzaus iš Nazareto“ tomus ar apskritai niekada nėra skaitęs popiežiaus darbų, vis vien teišdrįsta imtis bent šio jo darbo. Tai pakankamai paprasta, bet kokiam krikščioniui artimą temą gvildenanti, ir trumpa, tad daug laiko neužimsianti knyga. Jei norite susipažinti su vienu iš didžiausių šiuo metu pasaulyje gyvenančių teologiniu protu, padarykite sau paslaugą.