Finansinio gelbėjimo paketą gavusi Airija tikisi, kad pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) ateinančių metų pirmąją pusę padės jai paskatinti ūkio augimą ir sukurti naujų darbo vietų.
Airija - pirmoji iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos paprašiusių šalių, kuri šešiems mėnesiams perims vadovavimą 27 valstybių blokui.
Šalies ekonomika lėtai atsigauna, tačiau griežto taupymo priemonės vis dar smarkiai veikia eilinius gyventojus, todėl Dublino prioritetai aiškūs.
"Per savo pirmininkavimą stengsimės vystyti temą, kaip būtų galima plėtoti priemones, skatinančias darbo vietų kūrimą ir (ekonomikos) augimą, - užsienio reikalų ir prekybos ministras Eamonas Gilmore'as (Imonas Gilmoras) sakė naujienų agentūrai AFP. - Ir tai ne vien retorinis pareiškimas. Esama kai kurių svarbių įstatymų leidybos priemonių, kurias norime plėtoti."
2010 metų lapkritį šalis, anksčiau vadinta keltų tigre, buvo priversta priimti 85 mlrd. eurų (293,5 mlrd. litų) ekonomikos gelbėjimo programą, ištikus bankininkystės krizei ir vienam iš didžiausių visų laikų nekilnojamojo turto burbulo sprogimui.
Tačiau vėliau Airija buvo giriama kaip vienas geriausių kapstymosi iš krizės pavyzdžių, nes šalis ramiai priėmė karčius taupymo vaistus - kitaip nei Graikija ir Portugalija, kurios taip pat buvo priverstos imtis panašių taupymo priemonių.
Dabar Airija siekia tapti pirmąja euro zonos šalimi, užbaigsiančia ES ir TVF finansinio gelbėjimo programą.
Dublinas netgi susirado rėmėjų, kurie padės įgyvendinti "taupų pirmininkavimą", pasirašydamas su automobilių gamybos milžine "Audi" ir kitais partneriais 1,4 mlrd. eurų vertės sutartis.
Kaip rodo oficiali statistika, Airijos ekonomika pamažu atgyja: antrajame šių metų ketvirtyje ūkis augo 0,4 proc., o trečiame - 0,2 procento.
Šalis taip pat iš dalies grįžo į skolinimosi rinkas: Nacionalinė iždo valdymo agentūra surinko daugiau nei 2 mlrd. eurų per keturis nuo liepos surengtus trumpojo laikotarpio obligacijų aukcionus.
"Jeigu prisimintume praeitų metų vidurį, tuomet buvo tikima, kad Airijai gresia didelis bankroto pavojus. Taigi pažanga nuo 2011 buvo iš tikrųjų gana įspūdinga", - sakė Airijos nacionalinio universiteto ekonomikos profesorius Johnas McHale'as (Džonas Makheilas).
"Einame teisingu keliu. Tuo pat metu lieka esminių grėsmių, ir tebelieka didelis neaiškumas dėl augimo, tačiau trečiojo ketvirčio skaičiai buvo pakankamai drąsinantys", - pridūrė jis.
Tačiau šis vangus atsigavimas pareikalavo didelės socialinės kainos.
Didžiausia Airijoje labdaros organizacija - Šv.Vincento Pauliečio draugija - nurodė, kad jos centrinis biuras per pastarąsias dvi savaites sulaukė 6 tūkst. pagalbos prašančių žmonių skambučių. 30-40 proc. skambinusiųjų su šia organizacija susisiekė pirmąjį kartą.
"Lyginant su kitomis recesijomis, skurdas skverbiasi į viduriniąją klasę, sukeldamas niokojančių padarinių", - sakė jos nacionalinis viceprezidentas Tomas McSweeney (Tomas Maksvinis).
Nedarbas tebėra nuviliančiai didelis - lapkritį jis siekė 14,6 proc., o ekspertai perspėja, kad šalis veikiausiai nebegrįš prie rekordiškai mažų nedarbo rodiklių, kurie buvo fiksuojami spartaus ekonomikos augimo metais.
"Manau, esame susidarę neteisingą Airijos įvaizdį, kuris išskydo dėl "Keltų tigrės" eros, - teigia Dublino universiteto verslo mokyklos darbuotojas Tony Foley (Tonis Folis). - Istoriškai mūsų bendri pasiekimai nebūdavo visiškas įdarbinimas ir didėjančios pajėgos - (veikiau) nedarbas ir emigracija."
Daugelis žmonių jaučiasi spaudžiami šešto iš eilės griežto taupymo biudžeto, taip pat naujų skausmingų valstybės išlaidų taupymo priemonių ir mokesčių didinimo, siekiant sumažinti biudžeto deficitą dar 3,5 mlrd. eurų (12,1 mlrd. litų).
Nors Airijoje iki šiol pavykdavo išvengti audringų protestų, kokių yra kilę kitose šalyse, ypač Graikijoje, nuolat išlieka tikimybė, jog nauji finansavimo karpymai ir mokesčių didinimas kai kuriuos žmones gali paskatinti peržengti ribą.
"Įsigali nuovargis dėl taupymo elementas, ir manau, kad žmonės įsitikina, jog šie karpymai ir atlyginimų mažinimai yra pastovūs, o ne (galiosiantys) porą metų, kol viskas susitvarkys", - sakė T.Foley.
Pirmininkaujant Dublinui, Airijoje įvyks 11 neformalių ES susitikimų, įskaitant finansų ministrų konferenciją ECOFIN balandį bei gegužę vyksiantį žemės ūkio ministrų pasitarimą dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos.
Nuo 2009 metų, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, visi pagrindiniai formalūs ES viršūnių susitikimai rengiami Briuselyje.
Tačiau Dublinas sieks sąžiningai atlikti tarpininko vaidmenį, Bendrijos lyderiams stengiantis susitarti dėl itin didelius ginčus kurstančio trilijono eurų ES biudžeto 2014-2020 metams.
Dublinas taip pat tikisi pasinaudoti padidėjusia įtaka, stengiantis susitarti dėl Airijos banko skolų, ypač dėl lėšų, kurias reikia grąžinti Europos centriniam bankui už uždaryto Anglijos ir Airijos banko rekapitalizaciją.
