| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
|
Astos Plechavičiūtės nuotrauka |
Sveikas, malonusis savaitlaiškio skaitytojau,
praslinko, prabėgo, pralėkė, prašliaužė dar vieneri metai. Kaip gyvuoji tais 2012-aisiais? Šventinės, tarpušventinės, prieššventinės dienos dažnai pasižymi kiek mažesniu naujienų srautu – pasaulis dėl to, ko gero, nedaug tepraranda. O pauzės tinkamos susivokti, kur nubėgai kartu su tais metais. Vis dėlto tam tikrų trupinių, fragmentų, skiaučių yra ir besibaigiantiems.
Kompensacijos, gražiausios dainos, renovacijos
Džiugiomis (gal kiek pernelyg fasadiškai džiugiomis) žiniomis atlygio siekiančius kūrėjus siekia įkvėpti Lietuvos gretutinių teisių asociacija. Kompensaciniai atlyginimai didės iki 30 kartų. Smagu... Tik kirba toks įtarimas... Ar tik ne kokiems rinkimams ruošiamasi?
Kompozitoriaus Andriaus Kulikausko dainų ir melodijų gerbėjai turi realesnio pagrindo džiaugtis. Išleistas jo „gražiausių dainų“ rinkinys „Visas aš (beveik)“. Bandau tik suprasti kuo skiriasi anotacijoje įvardinta „gražiausia“ daina nuo „geriausios“? Keisti sinonimai...
Lietuvos rašytojų sąjunga metams baigiantis gali pasidžiaugti, kad viena jai priklausančio pastato salė jau renovuota, belieka sugalvoti, kaip sutvarkyti kitas pastato dalis.
Giminiškas problemas sprendžia Šilutės rajono savivaldos politikai ir restauratoriai. Pasak lrt.lt reportažo, stringa Hugo Šojaus dvaro restauracija. Ten trūksta dar poros milijonų... Muziejaus eksponatams, kurie tame pastate turėtų būti įkurdinti, teks dar palūkėti.
Kultūros sostinė, asmenybių mintys, praeities iliustracijos
Lietuvos kultūros sostinės vardą kitąmet iš Anykščių paveldės Palanga. Ta proga kurortinis miestas žada surengti daugiau negu 100 renginių. Didžiąją dalį planų organizatoriai sieks realizuoti vasaros sezono metu. Pajūris vis dėlto... Kultūrologai ir sociologai turės visas galimybes stebėti, kiek įvykių ir turistų „gražuolė Palanga“ talpina po „kultūros“ sąvokos skėčiu.
Filmininkui Jonas Mekas gruodžio 24-ąją suėjo 90 metų. Ta proga jį sveikino gausybė žmonių, įskaitant prezidentę.
Kas norėtų kiek daugiau sužinoti apie šį menininką, gali patenkinti smalsumą perskaitydamas publikaciją „Jonas Mekas. Civilizacijos, kultūros ir meno medis“. Šis Ramūno Čičelio parengtas pokalbis buvo spausdintas žurnale „Kelionė su Bernardinai.lt“.
O „Šiaurės Atėnuose“ Regina Jasukaitienė skelbia straipsnį, pavadintą „Tekstas ir kontekstas“. Publikacija skirta rašytojui Kaziui Sajai, jo mintims.
Įdomus Birutės Pankūnaitės interviu su Giedre Jankevičiūte, kuriame menotyrininkė pasakoja apie sovietinių laikų Lietuvos vaikų knygų iliustracijų parodą Miunchene. Vis dažniau tenka įsitikinti, kad ta epocha pernelyg arti, kad gebėtume vertinti ją kaip istoriją. Dar daug atradimų laukia. Kaip truputį kitame kontekste rašo Vainius Bakas – „mums reikia išdrįsti kalbėtis apie tai“.
Jei jau užsiminėme apie šio jauno filologo, poeto rašinį, derėtų paminėti, jog tas tekstas skirtas filmo „Mums reikia pasikalbėti apie Keviną“ aptarimui.
Choralų, knygų, komentarų, vizijų realybė
Prieš pat šventes pasirodė įdomus pokalbis su benediktinų vienuolyno Tyniece (Lenkija) abatu, profesionaliu pianistu Bernardu Sawickiu apie grigališkojo choralo subtilybes. Publikaciją parengė Agnė Kairiūnaitė iš LRT Klasikos laidos „Manasis aš“. Pašnekovo teigimu, „giedantys grigališkąjį choralą atranda naują realybę“.
Kitokią realybę kuria ir fantastinė literatūra. Neseniai perleistas J. R. Tolkieno „Hobitas“, žinoma, sutampa su filmo tokiu pat pavadinimu pasirodymu, komercinės potekstės suprantamos – tai irgi realybės dalis. Tačiau vis dėlto pirmiausia tai yra literatūra, o tik paskui – kinas.
Pasaulio pabaigos tema nepripildoma – kaip kibiras be dugno. Netgi po pasaulio pabaigos, kuri pagal majų kalendoriaus interpretaciją turėjo įvykti, tačiau interpretatorių sielvartui vis dėlto neįvyko. Agnė Narušytė LRT „Kultūros savaitėje“ išsakė savo viziją šiuo klausimu.
O dalis Lietuvos savo vizijas telefonais pritaikė europiniams standartams. Jų balsai, trigrašį įkišus komisijai, lėmė, kad į Euroviziją šiemet važiuotų ir mūsų šaliai atstovautų Andrius Pojavis.
Teptukas, rašiklis ir laiminga pabaiga
Pačiais svarbiausiais šios savaitės tekstais laikyčiau tris publikacijas. Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į dar vieną tekstą iš žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“. Tai – Gedimino Kajėno parengtas interviu su dailininke Dalia Dokšaite.
Dailės sritį keičia literatūra. Šiemet sueina 100 metų nuo Augusto Strindbergo mirties. Ta proga žurnale „Literatūra ir menas“ Zita Čepaitė paskelbė tekstą „Strindbergas – žodžio alchemikas ir Švedijos aras“.
Na, o pabaigsime skiautinius vienu pamokomu literatūros istorijos fragmentu. Tautvydas Kontrimavičius skelbia labai įdomų straipsnį apie Antano Vienuolio romano „Puodžiūnkiemis“ kūrimo ir redagavimo procesą, simboliškai savo publikaciją pavadindamas „Susitaikymo kelias“.
Taikaus sambūvio, mielasis skaitytojau, – štai ko dažniausiai pritrūksta. To linkėdamas ir Tau, ir sau, baigiu „Kultūros skiautinių savaitlaiškio“ rašinių ciklą. Ačiū už kantrybę. Susitiksime jau kitąmet.