Sausio 1 dieną įsigaliojusiu naujuoju Žvalgybos įstatymu buvo galutinai įtvirtintas Valstybės saugumo departamento (VSD) kaip nepolitinės institucijos statusas, teigia departamentas.
"Įstatymu išsprendžiama nemažai įsisenėjusių problemų, kurios buvo susijusios su nebūdingomis žvalgybos institucijai funkcijomis. Tarp jų paminėtini finansinių nusikaltimų tyrimai, dalyvavimas šalies ūkinių reikalų tvarkyme, šeimyninių ginčų sprendimai ir panašiai. Žvalgybos įstatymu galutinai įtvirtintas Valstybės saugumo departamento kaip nepolitinės institucijos statusas", - rašoma pareiškime, kuris trečiadienį paskelbtas VSD interneto svetainėje.
Pasak departamento, naujasis Žvalgybos įstatymas "iš esmės naujai peržiūri žvalgybos institucijų vykdomą veiklą".
"Žvalgybos įstatyme išsamiai reglamentuota žvalgybos institucijų kontrolė, nustatytas tokios kontrolės modelis ir mastas. Pagrindinis žvalgybos institucijų veiklos koordinatorius yra Valstybės gynimo taryba, o kontrolės vykdytojai - Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė ir Seimo kontrolierius. Žvalgybos įstatymas detalizuoja ir vyriausybinę kontrolę, kuri iki šiol nebuvo nustatyta. Įstatymu pirmą kartą aiškiai išdėstyta užduočių žvalgybos institucijoms formavimo ir atsiskaitymo už jų įgyvendinimą tvarka", - rašoma saugumo pranešime.
Pakartojama tai, kad naujajame įstatyme įstatyme išsamiai aprašoma žvalgybos informacijos rinkimo tvarka ir būdai, šios informacijos panaudojimas, apsauga, atsakomybė už jos neteisėtą panaudojimą. VSD taip pat pažymi, kad žvalgyba ir kontržvalgyba atsiejama nuo baudžiamojo persekiojimo ir nusikalstamų veikų išaiškinimo.
"Taip pat šiuo įstatymu VSD ir AOTD (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos) pareigūnams yra įvedami nauji, tik žvalgybos pareigūnams privalomi reikalavimai, draudimai ir apribojimai, kokių neturi nė viena kita Lietuvos valstybės tarnyba. Pavyzdžiui, žvalgybos pareigūnų darbo laikas yra nenormuojamas (nėra viršvalandžių - tai kompensuojama naujai sukurta darbo užmokesčio sistema), drausminiams nusižengimams netaikoma senatis, išvykti į užsienį galima tik vadovo sutikimu ir tai ne į visas valstybės", - nurodo VSD.
Naujasis įstatymas, kaip pabrėžia VSD, numato, kad žvalgybos pareigūnai negali dalyvauti politinių partijų ir bei nepolitinių organizacijų veikloje, kurti profsąjungų, piketuoti, užsiiminėti bet kokia veikla iš kurios būtų gaunama papildomų pajamų.
"Tokiu būdu siekiama, kad žvalgybos pareigūnai būtų nešališki, visus savo sugebėjimus ir energiją skirtų tik tarnybinei veiklai - valstybės interesų ir jos piliečių saugumui užtikrinti. Šiomis nuostatomis taip pat siekiama, kad žvalgai būtų ne tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, bet ir kompetentingi, lojalūs ir ištikimi Lietuvos valstybei pareigūnai. (...) Naujuoju žvalgybos įstatymu yra suvienodinta darbo užmokesčio sistema visiems žvalgybos pareigūnams", - rašo VSD.
Naujos redakcijos Žvalgybos įstatymą Seimas priėmė 2012 metų spalio 17 dieną.
Lietuvoje žvalgybos veiklą vykdo dvi institucijos - VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.
