Sausio 12 d. minime Šv. Cezarijų (470-543), vyskupą.
Cezarijus - pirmasis arkivyskupas Vakarų Europoje, gavęs palijų iš popiežiaus.
Cezarijus kilęs iš Šalono, esančio Burgundijoje. Būdamas 18 metų tapo vienuoliu. Tačiau dėl ligos ir blogos sveikatos buvo priverstas palikti vienuolyną. Jo dėdė Arlio vyskupas Eonas įšventino jį kunigu ir paskyrė kaimyninio vienuolyno vyresniuoju. Po Eono mirties, 503 m., Cezarijus prieš savo norą buvo paskirtas į vyskupo postą. Įtemptai dirbo, kad sustiprintų tikėjimą savo neseniai atverstoje vyskupijoje, energingai pasipriešino arijonizmui. Jis buvo vienas pirmųjų populiariųjų pamokslininkų. Cezarijus įkūrė Arlio moterų vienuolyną, kurio abate tapo jo sesuo šv. Cezarija, ir parašė vienuolyno regulą, kuria vėliau pasinaudojo daugelis vyrų ir moterų vienuolynų. Būdamas metropolitu jis pirmininkavo keletui bažnytinių sinodų, iš jų svarbiausias - Oranže (529 m.), kuriame buvo pasmerktas pusiau pelagionizmas. Taip pat paskelbė perdirbtą romėnų teisės rinkinį „Breviarium Alarici“, kuris tapo Galijos civiliniu kodeksu. 505 m. vizigotų karalius Alarikas II jį ištrėmė į Bordo už spėjamą pagalbą Burgundijos karaliui, nors vėliau Alarikas įsitikino jo nekaltumu. Kai 508 m. burgundiečiai atakavo Arlį, Cezarijus pardavė bažnyčios turtą, kad už gautus pinigus galėtų sumažinti gyventojų vargus. Kai po Alariko mirties jo valdas užėmė Teodoras Ostrogotas, šis tuoj pat įsakė Cezarijų suimti, tačiau 513 m. sutiko jį Ravenoje ir liepė tučtuojau paleisti. Iš čia Cezarijus nuvyko į Romą, kur iš popiežiaus Simacho priėmė palijų (arkivyskupo ženklą). Jis buvo pirmas Vakarų Europos vyskupas, gavęs šį ženklą. 536 m., kada Arlį užėmė frankai, jis pusiau atsistatydino iš pareigų ir didesnę likusio gyvenimo dalį praleido vienuolyne, kurį pats buvo įkūręs.
Sausio 12 d. taip pat minime šv. Cezariją, vyskupo šv. Cezarijaus seserį. Nuo pat jaunystės Cezarija pašventė savo gyvenimą Dievui. Ji įstojo į vienuolyną, vėliau tapo šio vienuolyno, kuriame gyveno apie 200 seserų, atsidavusių vaikų, vargšų bei ligonių globai, vyresniąja.
Abudu dirbo tai pačiai Kristaus Bažnyčiai ir labai skirtingose dirvose, ir abu tapo šventieji.
Nuostabūs Dievo keliai. Kiekvieną žmogų kitaip veikia ta pati Dievo malonė. Kas ją priima atvira širdimi, nepaisydamas įvairaus gyvenimo, kas klauso šv. Dvasios vedimo, tas gali pasiekti šventumo - ir pasiekia.