 |
Kiekvieni metai neša krepšelyje vienokių ar kitokių turtų. Gerai, kai didžiąją jų dalį ar net visus juos sudaro svarbūs, svarūs, šviesūs meniniai išgyvenimai ir įspūdžiai. Praėjusieji, 2012-ieji padovanojo gana daug įdomių valandų meno pasaulyje. Tai – ir du susidūrimai, kaktomuša, su pačia pasaka. Nepamirštami, ryškūs, kometiški – šviesulio uodegoje jau gyvensi visą laiką.
Pirmoji pasaka – atėjusi iš knygos „Fokusininko dramblys“, kurią parašė Kate DiCamillo, išvertė ir išleido leidykla „Vaga“. Reto grožio, reto gilumo, retos filosofinės ir poetinės dermės knyga; su įsimintinais veikėjais ir jų charakteriais, dramatiškomis jų istorijomis. Kur ir sapnas, ir sniegas yra kaip vieni iš pagrindinių personažų. Kur skaudu, graudu, liūdna, bet kartu – ir laiminga, gera... Knygos viršelyje publikuojami autorės žodžiai: „Aš taip norėjau, man reikėjo, aš tiesiog troškau sukurti meilės ir magijos istoriją vaikams. Tikiuosi , kad jūs, skaitytojai, čia rasite tai – meilę ir magiją.“ Taip, skaitytojai jas randa, o šalia jų – ir išmintį, tiesą, gerumą, ištikimybę, tikrumą, šviesą, namus...
Pagal žanrą knyga gal artimiausia pasakiškai istorijai, truputį – sakmei, gal ir poringei. Tačiau pagal nuostabumą, žavesį – ji pasaka. Jautrumo ir švelnumo, nesuvokiamų virpesių, subtilumo sklidina šioji pasaka, turinti savyje iš tiesų ir anderseniškų intonacijų, motyvų. Keistai efemeriško įstabumo kūrinys. Perskaitai... ir tarytum nesuvoki – iš ko jis sukurtas: iš žodžių? – ne vien... iš žodžių pėdsakų? – gal... tarsi iš sutirpusio sniego... lašelių... kuriuose išdygsta žibuoklės...
Istoriją iliustravo Yoko Tanaka. Knygos viršelyje yra dailininkės žodžiai: ,,Skaitydama šią knygą jaučiausi lyg žiūrėčiau kvapą gniaužiantį spektaklį. Ji parašyta be galo poetiškai, ir meninė aplinka – tamsi, tačiau jauki – tokia, kokioje taip mėgstu dirbti...“ Tobulai tekstui tinkantys piešiniai: minkšti, švelnūs, psichologiški, poetiški, lengvi... taip pat galintys ištirpti... ar nuskristi – nuo stipresnio pūstelėjimo... Esantys absoliučioje harmonijoje su rašytojos literatūrine pasaka.
Vertė iš anglų kalbos Ina Rosenaitė. Jei taip gera skaityti,– vadinasi, sklandus, tikslus, dėmesingas, pagarbus teksto vertimas, už kurį skaitytojas yra dėkingas vertėjai.
Knygos „Fokusininko dramblys“ stebuklingumą padeda sukurti ir jos viršelio spalva: tamsžalė, niuansuota, nedėmėta – ir netgi popierius. Atrodo: pirmąsyk sutinki ir tokią spalvą, ir viršelio, tiksliau jo aplanko, materiją, kurią netgi baugoka paliesti – dėl jos trapaus grožio ir paslaptingumo... Gryna pasaka – ir tiek... O viršelyje esančioje anotacijoje skaitome: „Ir tai – visa tai – tiesa.“ Tikrų tikriausia. Praturtinanti skaitytojo gyvenimą nepaprastąja šviesa...
Antroji sutiktoji pasaka – spektaklis vaikams Valstybiniame jaunimo teatre „Juzė Dykaduonis“, režisuotas Aido Giniočio. Jau devintus metus sukviečiantis mažuosius žiūrovus bei jų šeimos artimuosius, smalsius vyresniuosius į Didžiąją salę pažiūrėti lietuviškos pasakos su visais jos brangakmeniais: dainomis, mįslėmis, minklėmis, greitakalbėmis, burtažodžiais, stebuklingais daiktais, šokiais, mitų aidais...
Juzė – trečiais brolis iš Dykaduonių trobos. Ir išeina broliai laimės ieškoti... Įdomu ir smagu tiek mažam, tiek didesniam žiūrovui sekti sceninį veiksmą, kuriame byloja ne vien žodžiai, bet ir judesiai, daiktai, detalės, formos, medžiagiškumas. Scenografijoje, kostiumuose gausu metaforų, simbolių, ženklų – kalbančių giliomis baltiškomis, indoeuropietiškomis, kosmologinėmis prasmėmis.
Aktoriai darniai, išradingai, grakščiai ir lengvai seka šią pasakišką istoriją, įkvepiančią visus žiūrovus išgyventi kartu su pasakos herojais. Kaip programėlėje rašoma: „Vaidmenis išklojo: Motė – Violeta Podolskaitė, Tėtė – Gediminas Storpirštis, Magdė – Neringa Varnelytė, Barbė – Edita Užaitė, Dalė – Dalia Morozovaitė, Pruncė – Nerijus Gadliauskas, Untė – Lukas Petrauskas, Juzė – Ignas Ciplijauskas (ar Sergejus Ivanovas).“ Visi vaidmenys spektaklyje yra lygiaverčiai, vienodai svarbūs ir reikšmingi. Iš šių spalvingų, spindulingų archetipiškų siūlelių nuaudžiamas iš tiesų pasakiškas sceninis kūrinys. Ir tai – stiprus ansambliškas aktorių darbas; beveik visą spektaklio laiką jiems visiems kartu išbūnant scenoje...
Sekamą istoriją, jos visas sceneles apjungti padeda muzika, dainos, jų motyvai. Todėl šis kūrinys gali būti įvardijamas ir kaip teatrinė poringė, porinama, sekama visų ją kuriančių menininkų. Juk ir programėlėje įrašyta: „Poringes dėliojo ir riktavo A. Giniotis, Puošė R. Skrebūnaitė, Apgrojo A. Kulikauskas.“ Iš eilės mažesnių poringių sudėliota viena skambi, vaizdinga sceninė poringė.
Dera atkreipti dėmesį į labai išradingą, menišką, prasmių kupiną, originalią spektaklio programėlę, kurioje randame ir veiksmo vietos žemėlapį, ir užduotėlių-mįslių lapą. Rūpestingai ir širdingai menišku šriftu užrašyta ši programėlė, išliekanti atminčiai miela, tikra dovanėle. Iš gražaus, vaizdingo, nuoširdaus spektaklio. ,Juzė Dykaduonis“ – labai reikalingas kūrinys vaikams, jaunimui, o ir suaugusiems. Čia surandame, prisimename daug prigimtinės – baltiškosios, lietuviškos – išminties, tiesos, gimtojo krašto vidinio turto ir grožio. Tai neįkainojama svarba tiek mažam, tiek dideliam žmogui. Manyčiau, ,,Juzė Dykaduonis“ gyvens scenoje dar daug daug metų – ateityje,– nes kasmet ateis vis nauji mažieji žiūrovai: pabūti prie spektaklio šilumos, šviesos, jaukumo, pabūti jo skambėjime, jo alsavime, jo užburiančioje, stebukliškoje žaismėje.
Tokios Dvi Pasakos, įvykusios maname gyvenime praėjusiais metais. Įstabios, kerinčios, meninės. Literatūrinė ir teatrinė. Didi laimė jas patirti, jas sutikti... Pasaka patikrina žmogų, tarsi egzaminuoja: ar dar gebi ją pajusti, įžvelgti? ar nesurambėjo oda – nevirto ji metaliniais (ar elektroniniais) šarvais? ar gali išgirsti alsuojančius jos šulinius, upelius, jūras? o – įbristi? o – panerti... o – išnerti – jau truputį nauju, kitokiu, nebūtu?..
Ačiū toms dviem sutiktosioms – akis į akį – pasakoms... ir – kad kalbėjomės, kad jos dvi vedė, atskleisdamos ir paslaptis, ir gelmes; kad jos alsavo – į kaktą... Ir – kad jų pėdsakas išliks gyvas ir švytintis, ilgai ilgai...