Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė antradienį parlamentarams pateikė Kultūros tarybos įstatymo pataisos projektą, kuriuo keičiami reikalavimai Kultūros tarybos pirmininko pareigoms eiti.
Ji siūlo iš reikalavimų sąrašo išbraukti sąlygą, kad pretendentas į minėtą postą turėtų ne mažesnę kaip 5 metų veiklos kultūros ir meno srityje darbo patirtį. Vietoj to įrašoma, kad Kultūros tarybos vadovas privalo turėti vadovaujamojo darbo patirties.
Pasak A. Pitrėnienės, vadybinė patirtis yra svarbi Kultūros tarybos pirmininkui, nes jis bus valstybės įstaigos vadovas.
„Tai administratoriaus funkcijos, manau, kad neteisinga, jog nėra reikalavimo turėti vadovavimo patirties“, – sakė ji.
Komiteto vadovė tvirtino, kad reikalavimas turėti patirties kultūros ir meno srityje yra perteklinis, nes kituose įstatymo straipsniuose nurodyta, jog „kandidatas turi išmanyti kultūros ir meno raidos procesus, jis turi turėti tam tikrą kompetenciją kultūros srityje“.
„Kultūros sistemoje turbūt jau pakanka ir ministro, kuris neturi jokios patirties kultūros ir meno srityje. Ir dar šalia rinkti Kultūros tarybos pirmininką, kuris neturėtų jokio ryšio su kultūros ir meno sritimi ir bendruomene būtų per daug rizikinga“, – įstatymo pataisa abejojo ŠMKK narys konservatorius Vytautas Juozapaitis.
Jo kolega Mantas Adomėnas įtarė, kad penkerių metų darbo patirties išbraukimas gali būti susijęs su konkrečiu kandidatu į Kultūros tarybos pirmininko postą.
„Tas penkerių metų patirties kultūros srityje panaikinimas aiškiai primena tokią korupcinę nuostatą, kai iš tiesų formalūs įstatymo reikalavimai išbraukiami ruošiant juos konkrečiam asmeniui. (...) Gal gerbiama komiteto pirmininkė gali pasakyti, kas taip nusipelnė, kas kelerius metus pavadovavęs „uabui“, dabar pretenduos į Kultūros tarybą?“ – teiravosi konservatorius.
A. Pitrėnienė neigė, kad yra numatytas kandidatas į Kultūros tarybos vadovus.
„Būtų keista, jeigu aš atvažiavusi iš savo Skuodo-Mažeikių apygardos, turėčiau čia tiek pažinčių ir tiek noro kažką kažkur prastumti. Keistai atrodytų visai šaliai ir man pačiai. Yra principinė nuostata – vadovauti turi vadovai, vadybinę patirtį turintys, vadybinį išsilavinimą turintys, administratoriais gebantys dirbti. Ir kultūroje reikalinga vadyba, ir daugiau nieko“, – tvirtino „darbietė“.
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė jo pasiūlytai pataisai. Ją ketinama svarstyti skubos tvarka.
Pagal šiuo metu galiojantį Kultūros tarybos įstatymą, tarybos pirmininką kultūros ministro teikimu 4 metams priima į pareigas ir iš jų atleidžia Vyriausybė. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, išmanyti kultūros ir meno raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų veiklos kultūros ir meno srityje patirtį. Tarybos pirmininkas gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Kultūros taryba bus pagrindinė institucija, skirstanti valstybės finansavimą kultūros ir meno programoms bei projektams.
