 |
| Knygos autorius Edmundas Gedgaudas, muzikologė Dalia Sverdiolienė, profesorius Jurgis Dvarionas |
Londono „Santaros-Šviesos“ klubas sausio 15-tą dieną Lietuvos ambasadoje surengė vakarą, skirtą iškiliai mūsų kultūros asmenybei Onai Narbutienei (1930-2007) atminti. Progos ilgai ieškoti neteko – neseniai leidykla „Versus aureus“ išleido muzikologo Edmundo Gedgaudo sudarytą knygą Ona Narbutienė. Gyvenimo Preliudai. Vakare dalyvavo knygos autorius, muzikologė Dalia Sverdiolienė, profesorius Jurgis Dvarionas. Susirinkusiems smuikavo Aistė Dvarionaitė akomponuojama pianisto Rimanto Vingro.
E.Gedgaudo knygoje žymios muzikologės biografija papasakota kiek neįprastai - daug dėmesio skirta jos tėvų ir senelių gyvenimo istorijai. Tad ir vakaro pokalbis krypo į egzistencine problema tampančias istorinės atminties negalias. „Kad jauniausieji apie praeitį nieko nežino, galime kaltinti švietimą, kad apie ją girdėti nenori keturiasdešimtmečiai – politiką. Bet kai šešiasdešimtmečiai pareiškia, jog praeitis jiems nesvarbi, darosi neramu dėl mūsų ateities.“ – teigė muzikologas.
Paklaustas apie Onos Narbutienės svarbą lietuvių kultūrai, prof. J.Dvarionas teigė: „Tai, ką atliko M.K. Čiurlionio seserys, išsaugojusios ir apgynusios genialaus brolio palikimą, tai, ką atlieka profesoriai V. Landsbergis, A. Ambrazas ir kiti pristatydami pasauliui muzikos klasikų ir nūdienos kūrėjų darbus, yra labai svarbu ir reikšminga mūsų kultūros išlikimui. Lietuvių muzikinio meno puoselėtojų gretose, viena ryškiausių yra šviesios atminties muzikologė Ona Narbutienė. Savo vaizdingu žodžiu ir užrašytomis įžvalgomis ji išsaugojo ne tik praeities asmenybes, bet ir perteikė jų gyvenimo terpę, kurioje formavosi talentas. Kaip brendo tokios profesinės nuostatos, kur jų ištakos – apie tai E.Gedgaudo knyga.“
„Atsidariau Google Earth ir susiradau Irkutską”, – pasakojo muzikologė D.Sverdiolienė, – „daug senosios medinės statybos gatvių pavadinimai išlikę. Radau ir muzikos mokyklą, kurią baigė Onutė Litvinaitė. Miestą skrodžia Angara, savo žiotimis siekdama Baikalą. Senuoju Baikalo traktu tarsi nukeliavau Onutės ir Vytauto [Narbuto] kelią nuo Irkutsko iki Baikalo, kai jiedu pirmąkart susitiko Sibire. Knygoje skaityti laiškai atgijo regimais pavidalais.”
Gyvenimo preliudai primena kokią svarbią vietą žmogaus gyvenime užima šeimos istorija. Artimų žmonių ratas yra tarytum „mažoji tėvynė“, skatinanti gyvenime kurti prasmes. Knygoje išryškėja ir kitas „mažosios tėvynės“ dėmuo – tai, ką žmogus aplink save sukuria, nesvarbu, kur jis gyventų.
Londono „Santaros-Šviesos“ klubo informacija