| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Lietuvos muziejų kelias: edukacinis užsiėmimas Prienų krašto muziejuje |
„Lietuvos muziejų kelias“ šią savaitę tęsiasi Sūduvoje ir kviečia apsilankyti Prienuose, Kudirkos Naumiestyje ir Jono Basanavičiaus gimtinėje – Ožkabalių kaime.
Rugpjūčio 27-rugsėjo 1 d. Lietuvos muziejų kelias užsuka į Prienuose įsikūrusį Prienų krašto muziejų. Prienų krašto muziejus įkurtas 1995 metais garsaus prieniečio Cezaro Pšemeneckio (1887 – 1967) dar tarpukariu statytuose namuose, kuriuose saugomos ir eksponuojamos Prienų krašto kultūros istoriją, etnografiją, tautodailę bei žymiausių krašto žmonių gyvenimą ir kūrybą atspindinčios muziejinės vertybės. Muziejus atlieka ne tik vertybių kaupimo bei saugojimo funkcijas, bet ir aktyviai vykdo kultūrinę, šviečiamąją, mokomąją, informacinę veiklą, savo paslaugomis siekia tapti neatskiriama Prienų krašto visuomenės gyvenimo dalimi. Muziejuje ir jo padaliniuose dirba 18 darbuotojų. Muziejaus darbuotojai yra pasirengę maloniai priimti lankytojus.
Rugpjūčio 30 d., ketvirtadienį, 11 val. „Lino kelias iki staklių“ – 1-1,5 val. trukmės teatralizuota programa, skiriama pradinių klasių ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus moksleiviams (ir visiems, kas nežino, kad linas ne tik augalas, bet ir maistas, vaistas, grožis, menas, kultūra...). Užsiėmimai vyksta valstiečio trobos aplinkoje, jų metu demonstruojami lino darbų procesai, perteikiamos su linu susiję tradicijos ir papročiai.
Rugpjūčio 31 d., penktadienį, 10 val. „Duonos kelias iki stalo“ - 2 val. trukmės teatralizuota mokomoji programa, pritaikoma įvairaus amžiaus dalyviams. Lankytojai dalyvauja duonos kepimo procese ir duonos pagerbimo ritualuose. Tai praktinė pažintinė programa, kuri vykdoma artimoje autentiškai XIX a. mūsų krašto valstiečio trobai aplinkoje. Užsiėmimus vedančios muziejaus darbuotojos apranga, veiksmais ir kalba iliustruoja valstiečių buityje gyvavusias tradicijas ir papročius. Dalyviai ne tik gali stebėti duonos kepimo procesą, bet ir jame dalyvauti: patys susiformuoja užminkytos duonos kepalėlius, išsikepa ir iš muziejaus išsineša SAVO DUONUTĘ.
Rugsėjo 1 d., šeštadienį, 11 val. Riešinių mezgimas. Kukli ir miniatiūrinė Lietuvių tautinio kostiumo detalė – riešinės, šiandien išgyvena tikrą atgimimą. Riešinės, atrodo nedidelis ir paprastas mezginys, tačiau šio rankdarbių žanro meistrių Lietuvoje yra vos keletas. Lietuvos regionuose riešinės buvo vadinamos įvairiai: Aukštaitijoje - mankietai, apie Biržus - čiurneliai, Dzūkijoje – rankankos, Suvalkijoje – rankaukos, o Žemaitijoje - mankietai. Riešinės buvo skirtos ne tik išeigai: jas nešiojo ir kiekvieną dieną, o ypač šaltuoju metų laiku, dirbant lauko darbus. Marškiniai anuomet buvo siuvami plačiomis rankovėmis ir, kad būtų šilčiau, dėvėdavo riešines, kurios būdavo užmaunamos ant rankovių. Riešinės labai gerai tiko ir vaikams, kurie greitai išaugdavo drabužėlių rankoves. Mūsų prosenelės riešinių nenusimaudavo nei žiemą, nei vasarą.
Rugpjūčio 28-29 d. muziejų kelias stabtelėjo Marijampolėje, o Kudirkos Naumiestyje rugpjūčio 30-31 d. nuo 10 val. lankytojus pasitiks dr. Vinco Kudirkos muziejus, kuris kvies į ekspozicijų „Kudirkos Naumiesčio krašto istorija“ bei „Vincas kudirka ir varpo epocha“ lankymą ir ekskursijas.
Rugpjūčio 30 d., ketvirtadienį, 15 val. ekskursija „Po Kudirkos Naumiestį“. Jos metu bus galima išgirsti išsamią istoriją apie miestelio praeitį ir dabartį, miesto administracinės priklausomybės raidą, pasienio miesto ypatumus. Ekskursijos dalyviai susipažins su miesto gyvenimu nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (1918-1940) bei šio krašto šviesuoliais: dr. Jonu Jablonskiu, pedagogu, rašytoju Pranu Mašiotu, Lietuvos nepriklausomybės akto signataru Justinu Staugaičiu, ir kt.
Rugpjūčio 31 d., penktadienį, 15 val. ekskursija „Pašešupio knygnešiai“. Jos metu laukia kelionė į XIX a. pabaigos laikus, kuomet buvo vykdoma Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo nacionalinio engimo politika. Ekskursijos dalyviai susipažins su šiame krašte veikusiomis knygnešių draugijomis, sužinos apie žymiausius krašto knygnešius.
Rugpjūčio 31 d., penktadienį, 11 val. kviečiame po Kudirkos Naumiestyje įsikūrusį Širvintos miesto muziejų. Visuomenė turės progą aplankyti unikalų muziejų, skirtą dabar jau nebeegzistuojančiam Širvintos miestui atminti. Šiandien Širvintos miesto nerasite jokiame žemėlapyje. O dar prieš septyniasdešimt metų šis miestas tuometinės Vokietijos ir Lietuvos pasienyje, kitapus Kudirkos Naumiesčio, žibėjo raudonplytės bažnyčios bokštais, tvarkingų vokiškų namų čerpiniais stogais. Miesto turgaus aikštėje bei krautuvėse galima buvo išgirsti kalbant ir vokiškai, ir lietuviškai. Lietuviškojo Kudirkos Naumiesčio ir vokiškosios Širvintos žmonės bendravo, prekiavo, neretai netgi tuokėsi, o kilus gaisrui, ugniagesiai per tiltą skubėdavo kaimynams į pagalbą. Tai buvo miestai dvyniai, iš kurių likęs tik vienas. Lankytojai išgirs išsamų pasakojimą apie miesto istoriją, susipažins su jį menančiais eksponatais-dokumentais, fotonuotraukomis, širvintiškių namų apyvokos daiktais.
Irenos ir Antano Spranaičių iniciatyva Kudirkos Naumiestyje įkurtas privatus muziejus „Širvintos kampelis“. Muziejaus ekspozicija supažindina su išnykusio Širvintos miesto istorija. Rinkinyje - fotografijos, spaudos leidiniai, straipsniai, žmonių prisiminimai, antspaudai.
Rupsėjo 1 d., šeštadienį, 13 val. Jono Basanavičiaus gimtinė (Ožkabalių kaimas, Bartininkų seniūnija, Vilkaviškio raj.) vainikuos Lietuvos muziejų kelią Sūduvoje – Sūduvos krašto mėgėjiškų teatrų festivaliu „Atžalynas“.
Sūduvos mėgėjų teatrų festivalis „Atžalynas“ sėkmingai organizuojamas jau antrą dešimtmetį ir kiekvienais metais sukviečia vis gausesnį teatro mėgėjų būrį iš visos Lietuvos. Festivalis kasmet tampa vis dinamiškesnis ir patrauklesnis, patenkinantis kuo įvairesnio amžiaus ir socialinių grupių poreikius. Renginio metu festivalio svečiai ne tik stebi mėgėjų pasirodymus, čia jie gali pasiklausyti etnografinio ansamblio ar kapelos atliekamų dainų, kartu su liaudies meistrais pasimokyti įvairių amatų, pasivaišinti kulinariniu paveldu, išmėginti savo sumanumą mindami šaradas, žaisdami senuosius liaudies žaidimus, dalyvaudami muziejininkų parengtose rungtyse ar apžiūrėdami naujas muziejaus parodas. Kiekviename festivalyje žiūrovai įtraukiami ir į bendrą kūrybinę veiklą, renka geriausius aktorius ir geriausią spektaklį, tad jiems nuobodžiauti nėra kada. Šiais metais festivalio žiūrovus linksmins vaidintojai iš Punsko, Jurbarko, Kazlų-Rūdos, Lazdijų, Šakių, Kalvarijos bei Vilkaviškio teatrų.
Dr. Jono Basanavičiaus gimtinėje pristatoma pasiturinčio Suvalkijos regiono ūkininko vienkiemio sodyba su to laikotarpio išplanavimu, tradiciniais gyvenamaisiais ir ūkiniais trobesiais. Atstatytoje stuboje atkurta XIX a. pab. – XX a. pr. pasiturinčio valstiečio gyvenamoji aplinka, eksponuojami to laikotarpio baldai, interjero tekstilė. Dviejų dalių klėtyje su prieklėčiu eksponuojami įvairūs buities daiktai, namų apyvokos reikmenys, tekstilė ir įrankiai. Sodybos klojimas pritaikytas renginiams organizuoti, įrengta erdvi scena, o vienoje klojimo šalinėje laikomi įvairūs grūdų kūlimo ir vėtymo mechanizmai, žemės dirbimo padargai. Kiaulidėje įrengtos dvi parodų salės.
Informaciją parengė Lietuvos muziejų kelio Sūduvoje koordinatorius, Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialinio muziejaus vyr. fondų saugotojas Tomas Kukauskas