Rytas Staselis. Reforma kaip šuolis į prezidento rinkimus?

Autorius yra Verslo žinių apžvalgininkas

Tar­si ir ne­pa­sa­ky­si, kad svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Vy­te­nis An­driu­kai­tis kal­ba vi­siš­kus nie­kus. Dau­ge­lis jo vie­šai var­di­ja­mų pro­ble­mų svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je to­kios aki­vaiz­džios, kad net dis­ku­tuo­ti lyg ir nė­ra apie ką. Net be di­di­na­mo­jo stik­lo žiū­rint aiš­ku, kad pri­va­čios gy­dy­mo įstai­gos tai­ko­si į pa­cien­tų grie­ti­nė­lę (tu­riu gal­vo­je ir jų svei­ka­tos būk­lę, ir pri­klau­so­my­bę tam tik­ram so­cia­li­niam sluoks­niui). Ko­ne kiek­vie­nas žmo­gus, pa­ty­ręs sun­kes­nę li­gą, val­diš­ko­je me­di­ci­nos įstai­go­je pa­kliu­vęs pas aukš­tos kla­sės gy­dy­to­ją, veik ne­iš­ven­gia­mai su­lau­kia pa­siū­ly­mo ap­si­lan­ky­ti pri­va­čio­je me­di­ci­nos įstai­go­je (ku­rio­je tas me­di­kas, ži­no­ma, dir­ba ar­ba kon­sul­tuo­ja). Vi­sai ne pa­slap­tis, kad vals­ty­bi­nė­je me­di­ci­nos sis­te­mo­je gau­ti ne­ati­dė­lio­ti­ną ne­mo­ka­mą pa­gal­bą da­ro­si vis sun­kiau (rei­ka­lai pa­ju­da su­ti­kus įsi­gy­ti sku­bias mo­ka­mas pa­slau­gas).

Klau­si­mas: ta­čiau ar dėl to kal­tos pri­va­čios me­di­ci­nos įstai­gos?

Kaip te­ko pa­tir­ti šią sa­vai­tę, p. An­driu­kai­tis į šį klau­si­mą, at­si­žvel­giant į ap­lin­ky­bes, siū­lo pa­si­rink­ti ke­le­tą at­sa­ky­mų va­rian­tų. Vie­na ver­tus, opo­nen­tams pa­ta­ria pa­si­skai­ty­ti Kon­sti­tu­ci­ją, ku­ri už­tik­ri­na, kad šios ša­lies pi­lie­čiai gau­na ne­mo­ka­mą me­di­ci­nos pa­gal­bą vals­ty­bi­nė­se me­di­ci­nos įstai­go­se. Ki­ta ver­tus, pro­ble­ma ta, kad me­di­ci­nos fi­nan­sa­vi­mo sis­te­mo­je vy­rau­ja vi­siš­kas cha­o­sas. Tre­čia: gy­dy­to­jams ne­pa­kan­ka­mai at­ly­gi­nant už jų dar­bą, jie pri­vers­ti blaš­ky­tis tarp pri­va­čių ir vals­ty­bi­nių gy­dy­mo įstai­gų bei tai­ky­tis uni­ver­si­te­tuo­se pa­skai­ty­ti dar vie­ną ki­tą pa­skai­tą, kad ne­bū­tų skur­džiai. Ga­lų ga­le svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras mo­ja ran­ka į pri­va­čias gy­dy­mo įstai­gas, siū­ly­da­mas jas kaip ver­slo struk­tū­ras per­duo­ti Ūkio mi­nis­te­ri­jos re­gu­lia­vi­mo ži­nion ir ne­suk­ti jam gal­vos.

Te­oriš­kai vi­są pri­va­čios me­di­ci­nos sek­to­rių bū­tų ga­li­ma pa­siųs­ti net ne Ūkio mi­nis­te­ri­jos ži­nion, bet kur kas to­liau. Ta­čiau klau­si­mas: ar nu­sto­jus gy­dy­to­jams laks­ty­ti per ke­lias dar­bo­vie­tes, pa­rai­džiui įgy­ven­di­nus Kon­sti­tu­ci­jos nuo­sta­tas (jei­gu Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas nu­spręs, kad p. An­driu­kai­čio tei­kia­ma jos in­ter­pre­ta­ci­ja yra tei­sin­ga), pa­di­di­nus fi­nan­sa­vi­mą iš biu­dže­to vals­ty­bi­nėms gy­dy­mo įstai­goms su­ma­žės po­pie­ri­nės ir elek­tro­ni­nės ei­lės val­diš­kų po­li­kli­ni­kų re­gist­ra­tū­ro­se, ar pri­rei­kus ne­ati­dė­lio­ti­nos pa­gal­bos pa­cien­to ar­ti­mie­siems pa­ke­liui į li­go­ni­nę ne­be­rei­kės vie­na aki­mi ieš­ko­ti ban­ko­ma­to, pa­ga­liau ar ne­tur­tin­ga vals­ty­bė sa­vo ša­lies pi­lie­čiams už­tik­rins, kad jie val­diš­ko­se gy­dy­mo įstai­go­se gaus ne­mo­ka­mą, bet aukš­čiau­sius pa­sau­lio stan­dar­tus ir nau­jau­siu me­di­ci­nos moks­lo žo­džiu grįs­tą pa­gal­bą?

 Įta­riu, kad kaip tik pa­cien­to in­te­re­sai p. An­driu­kai­čio kon­cep­ci­jo­je nė­ra pa­grin­di­nė­je vie­to­je. Jei­gu bū­tų at­virkš­čiai, nau­ja­sis svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras sa­vo, sa­ky­čiau, es­mi­nę sis­te­mos re­for­mą pra­dė­tų nuo jos pla­taus ir vie­šo pri­sta­ty­mo vi­suo­me­nei, o ne nuo po­li­ti­nių žai­di­mų Sei­mo ku­lu­a­ruo­se, ku­riais pik­ti­na­si net so­cial­de­mok­ra­tų part­ne­riai. Tiek to, ko­a­li­ci­jos part­ne­rius šian­dien pa­li­ki­me ra­my­bė­je, nes ne­ži­no­me, kas la­biau ska­ti­na jų kri­ti­ką: tai, kad ini­cia­ty­va su jais ne­su­de­rin­ta ir ne­pa­teik­ta po­li­ti­kos tur­gui, ar tai, kad jie yra pri­sie­kę pri­va­čios me­di­ci­nos in­te­re­sų rė­mė­jai.

 Vis dėl­to at­ro­do keis­ta, kad, siū­ly­da­mas kar­di­na­lius po­ky­čius vie­no­je svar­biau­sių so­cia­li­nės ge­ro­vės sri­čių, re­for­mos pre­le­gen­tas la­biau ape­liuo­ja į Kon­sti­tu­ci­jos rai­dę, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mus, ku­rie skir­ti aukš­to­jo moks­lo ir švie­ti­mo sis­te­moms, o ne­si­re­mia svei­ka­tos ap­sau­gos efek­ty­vu­mo ir pro­ble­mų ty­ri­mais bei ana­li­ze. Ir jau iš­vis juo­kin­ga, ka­da, pa­teik­da­mas sa­vo tie­sų ar­gu­men­tus, vie­šai per te­le­vi­zi­ją skai­to vie­nos Aly­taus po­li­kli­ni­kos ko­lek­ty­vi­nį laiš­ką, ku­ria­me pik­ti­na­ma­si, esą ki­to­je gat­vės pu­sė­je įsi­kū­ru­si pri­va­ti me­di­ci­nos įstai­ga vi­lio­ja val­diš­kos pa­cien­tus. Ar, tiks­liau pa­sa­kius, pas­kui pa­cien­tus ke­liau­jan­čius pi­ni­gus iš Li­go­nių ka­sų.

 Ir to už­ten­ka?

 Daug ty­ri­mų šia te­ma ir man ne­te­ko ma­ty­ti. Ta­čiau pra­ėju­siais me­tais ra­šy­da­mas apie ša­lies var­to­to­jų nuo­tai­kas at­krei­piau dė­me­sį į vie­ną sig­na­lą. Var­to­to­jų nuo­tai­kas įvai­rio­se pa­sau­lio ša­ly­se ty­ri­nė­jan­čios kom­pa­ni­jos „Niel­sen“ ap­klau­so­se I ir II pra­ėju­sių me­tų ket­vir­tį dau­giau nei treč­da­lis res­pon­den­tų Lie­tu­vo­je sa­vo svei­ka­tą nu­ro­dė kaip vi­sų svar­biau­sią ar­ba an­trą pa­gal svar­bą pro­ble­mą (dar bu­vo siū­lo­ma pa­si­rink­ti: au­gan­čias ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų kai­nas – jas mi­nė­jo 27 proc. res­pon­den­tų, dar­bo vie­tos sau­gu­mą – 17 proc., au­gan­čias mais­to kai­nas – 22 proc., vai­kų švie­ti­mą – 21 proc., au­gan­čias ku­ro kai­nas – 21 proc., sko­lų naš­tą – 13 proc., dar­bo ir lais­va­lai­kio pu­siau­svy­rą – 13 proc., eko­no­mi­kos būk­lę – 8 proc., tė­vų ge­ro­vę – 9 proc. ir po­li­ti­nį sta­bi­lu­mą – 3 proc.).

 Iš­šif­ruo­ti, ką reiš­kia gy­ven­to­jų su­si­rū­pi­ni­mas svei­ka­ta ga­na su­dė­tin­ga. Ar ji pa­blo­gė­jo at­si­pa­lai­da­vus ir nu­slū­gus kri­zei, ar dėl to, kad ne­įma­no­ma gau­ti ne­mo­ka­mų pa­slau­gų, o bran­gios la­bai kai­nuo­ja, – vi­sa tai ver­si­jos. Fak­tas tik tas, kad treč­da­lis mū­sų ben­dra­pi­lie­čių įžvel­gia to­kią pro­ble­mą. Ta­čiau jie ši­taip mė­gi­na ape­liuo­ti į pri­va­čios me­di­ci­nos sri­ties pro­ble­mas? Ko ge­ro ne, nes treč­da­lis ša­lies gy­ven­to­jų tik­rai ne­si­nau­do­ja pri­va­taus me­di­ci­nos sek­to­riaus pa­slau­go­mis.

 Vis dėl­to mįs­lė yra aki­vaiz­di. Mil­ži­niš­ką po­li­ti­nę pa­tir­tį tu­rin­tis p. An­driu­kai­tis el­gia­si taip, tar­si ne­ži­no­tų, ko­kių pa­stan­gų, su­si­kal­bė­ji­mo, pa­ga­liau pro­pa­gan­dos rei­ka­lau­ja bet ku­ri sis­te­mi­nė re­for­ma (ką jau kal­bė­ti apie kruopš­čią jos ga­li­mų pa­da­ri­nių ana­li­zę). Ir dar­da bul­do­ze­riu ne­su­lau­kęs ne tik vi­suo­me­nės re­ak­ci­jos ir ko­a­li­ci­jos part­ne­rių pa­ra­mos. Su­si­da­ro įspū­dis, kad į p. An­driu­kai­čio ini­cia­ty­vą krei­vo­kai žiū­ri net prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. Po­li­ti­nis cha­o­sas val­dan­čio­jo­je ko­a­li­ci­jo­je aki­vaiz­džiai di­des­nis už tą, ku­ris, p. An­driu­kai­čio tei­gi­mu, vy­rau­ja me­di­ci­nos sis­te­mos fi­nan­sų pie­vo­se.

 Ko­dėl p. An­driu­kai­čiui rei­kia grei­to re­zul­ta­to ar grei­to efek­tin­go šou, apie ku­rį net prem­je­ras ne­tu­ri ko pa­sa­ky­ti? Pa­mė­gin­ki­te at­sa­ky­ti pa­tys jū­sų skai­to­mo laik­raš­čio in­ter­ne­to sve­tai­nė­je po šiuo teks­tu. Pa­si­žiū­rė­si­me, ar mū­sų nuo­tai­kos ir įžval­gos su­tam­pa.