Kasinėjant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos teritoriją, rasta viena iš didžiausių Europoje koklių kolekcijų. Norint ją išsamiau pristatyti visuomenei, Valdovų rūmų muziejus išleido archeologo Gintauto Rackevičiaus studiją apie šiuos radinius.
Gintautas Rackevičius monografijoje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas“ aprašo renesanso laikų krosnių rekonstrukcijos ypatybes, pateikia koklių katalogą. Pasak G. Rackevičiaus, tokios studijos leidžia tiesiogiai prisiliesti prie materialiosios kultūros.
 |
„Vilniuje išliko išties labai nemaža , būtent renesansinių, XVI šimtmečio koklių ir atkuriant rūmus, rūmų eksterjerus, yra išlikusios stebuklingai XVIII a. Pranciškaus Smuglevičiaus sepijos , kurios duoda mums bendrą vaizdą apie tai, kaip rūmai atrodė išorėje. O apie tai, kaip atrodė rūmų vidus, rūmų interjerai, mes labai mažai ką žinojom. Ir vienintelis kelias mums išsiaiškinti, būtent nagrinėti tai, kad guli mums po kojom“, – neslepia dr. G. Rackevičius.
Archeologiniai tyrimai atskleidė koklinių krosnių statybą, funkcionalumą ir meninę puošybą renesanso laikotarpiu. Kokliai puošti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, jos valdovų ir didikų giminių herbais, mitologiniais ir religiniais motyvais, siužetais. Pagal rastus koklius atkurtos renesansui būdingos krosnys – jos dabar eksponuojamos Valdovų rūmuose.
Pasak knygos leidėjų, archeologiniai radiniai ir valdovų rūmų muziejaus tyrimai gali suteikti daugiau žinių apie Lietuvos senosios mūro architektūros raidą. Valdovų rūmų muziejus yra išleidęs knygų ir apie Lietuvos didžiosios kunigaikštystės rūmų gobelenus, žaislus, didikų portretus. Kasinėjant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos teritoriją, rasta gausiausia Europoje koklių kolekcija. Ją tyrinėjant, atskleistas dar vienas Renesanso kultūros raiškos mūsų šalyje aspektas – koklinių krosnių statyba, funkcionalumas ir meninė puošyba. Anais laikais koklinės krosnys ne tik šildė, bet ir dabino rūmų menes. Jose buvo užkoduota ir socialinė bei kultūrinė informacija. Kokliai puošti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, jos valdovų ir didikų giminių herbais, monogramomis, heraldiniais ženklais, mitologiniais ir religiniais motyvais, figūriniais siužetais, alegoriniais ir floristiniais vaizdais. Lietuvos materialiojo paveldo tyrimai ir jo rekonstravimas rodo, kad mūsų šalis gyveno tuo pačiu kultūros gyvenimo ritmu kaip ir visa Europa.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje 2002–2009 m. vykdytų archeologinių tyrimų vadovo dr. Gintauto Rackevičiaus parengtą knygą sudaro dvi dalys. Pirmoje pateikiama mokslinė studija, skirta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų renesansiniams XVI a. kokliams ir šioje rezidencijoje buvusių renesansinių krosnių rekonstrukcijoms, kurios buvo įgyvendintos atkuriant rūmus 2003–2009 metais. Antroje knygos dalyje publikuojamas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rastų, itin gausių ir vertingų renesansinių XVI a. koklių katalogas. Leidinys pristato mažai žinomą senosios Lietuvos valstybės kultūros ir meno klodą, taip pat atskleidžia europinius ryšius Renesanso epochoje.
Jovita Sukakckaitė
