| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Šalto rytmečio ugnelė Jaipure
Alio Balbieriaus nuotrauka |
...Arba pabaiga vietoj pradžios
...pasaulio pabaiga neatėjo, nors arijų žemėj jos ir nesitikėjom ir nelaukėm arba slapta tikėjomės ten išgyventi, net jei visa Europa būtų pražuvus; atėjo „eiliniai“ Naujieji, kuriuos pramiegojom Delio viešbutyje „Star Paradise“ Main Bazaar gatvėje, mūsų kelionės po Indiją su Giedrium alfa ir omegoje, nes buvom peršalę ir sloguojantys; peršalę, ko gero, prieš kelias dienas traukinyje iš Varanasio į Delį, kuris, paniręs į tirštą nepermatomą nakties rūką, vietoj numatytų 12 valandų važiavo visas 24 valandas...
Ir kilom iš patalo apie antrą valandą nakties Lietuvos laiku tuoj po Naujųjų, jau 2013 metų sausio 1 dieną, ir buvo ten labai tirštas rūkas ir kažkaip labai šalta, ir lėkėm tuk-tuku su atviromis durimis per beveik tuščią nakties Delį apie 12 kilometrų į aerouostą.
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Tuk-tukas su užrasu: „Love is life“
Alio Balbieriaus nuotrauka |
Ir keiksnojaus, kad velniškai šaltas vėjas traukia pro tuk-tuko dureles, tiksliau pro tų durelių skyles, nes tuk-tukai durelių išvis neturi – geriausiu atveju tik kažkokio audeklo skiautę; ir Giedrius dalykiškai pataria, kad prisidengčiau kuprine, bet ta kuprinė gerokai mažesnė už jo, tad vėjas kaip košė taip ir košia toliau, o jo kuprinė išsipūtusi nuo porelės indiškų būgnų t a b l o, ir dar trečias būgnas krepšyje, kuriuos jis jau gal ir išbandė Kaune Fluxus ministerijoje, kur avangardiškai muzikuoja.
Rūkas Delyje iš tiesų buvo mistiškas, ir du peršalę tautiečiai apgailestavo, kad neturėjo proto pasigauti uždarą taksi, o indas vairuotojas buvo toks storas, bet, matyt, ne nuo nutukimo, o tiesiog apsitūlojęs... ir apsitūlojęs ne veltui. Nes jau aerouoste išgirdom per indų TV apie rekordinį šaltį Delyje, kokio jau nebūta „n“ metų, ir tas šaltis buvo tik... apie plius 4 laipsnius Celsijaus.
Bet galiu prisiekti, kad buvo labai šalta, ir ne tik Delyje tą paskutinę naktį prieš skrydį namop, bet ir daug kur kitur, netgi gerokai toliau į pietus, pavyzdžiui, legendiniame Varanasyje, anksčiau dar vadintame Benaresu, viename iš seniausių pasaulyje šventųjų miestų ir vietų. Buvo šalta ir tikrojoje Indijos Šiaurėje, ten, kur tremtyje gyvena Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama – Dharamsaloj, didžiųjų Himalajų papėdėje apie 2000 m aukštyje, kur nakvodavom niekada nekūrenamuose viešbučio kambariuose krentant sniegui ir žirnio dydžio ledo krušai ir visai tai masei iškart tirpstant, plius dar žaibuojant ir trankant griaustiniui, lyg mes būtume užrūstinę kalnų dievus. Ir indams ši žiema išties buvo ir dar tebėra šalta, ir buvo šalta mums, nors specialiai važiavom šaltesniu periodu, kad „neperkaistumėm“, ir iš tiesų – neperkaitom...
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Žiemos dulksna Delhi, Main Bazaar gatvėje
Alio Balbieriaus nuotrauka |
Ir niekad nemaniau, kad savotiškas sugrįžimo atgal šokas bus didesnis negu tas šokas, pirmąkart atsidūrus Indijoje, Delio gatvėje, toje pat Main Bazaar gatvėje, kur prieš kelionę į Dharamsala nakvojom tokiame priplėkusiame „Lord Krishna“ viešbutyje su itin nešvaria patalyne, kas yra tenykščių viešbučių ypatumas, bet kur viską atpirko puiki terasa ant stogo ir puikus maistas tos terasos restorane, nors Indijoje „restoranais“ dažnai vadinamos ne tik keistokos, bet ir labai įtartinos vietos...
Lietuvos žiema mūsų pasigailėjo, nes čia neatrodė šalčiau negu kai kuriomis naktimis Indijoje, bet čia jau neregėjau dienų saulės, o tikrasis, labiau pastebimas dienų ilgėjimas dar nebuvo prasidėjęs.
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Nacionalinių spalvų ragai Main Bazaar gatvėje
Alio Balbieriaus nuotrauka |
Pirmąjį rytą Vilniuje, važiuodamas „mikruške“ iš Pilaitės į centrą, regėjau apniukusį, tamsų ir ... tuščią, beveik bespalvį mūsų žiemos ir mūsų miestų pasaulį, ir tai šiek tiek slėgė. Indija mane pirmąkart gyvenime išmokė plaukti kartu su visa žmonijos upe, kartais visai kūnas prie kūno, nors man bet kokios spūstys ir žmonių perteklius nėra malonūs dalykai. Indija buvo spalvota net giliausiame ir šalčiausiame jos viduržiemyje, o čia iškart slėgė gimtoji niūruma. Gatvės atrodė visai tuščios, o žmonija – lyg išmirus. Palyginus net su indų gatvių vargšais – daugumos mūsų tautiečių veidai gan tamsūs ir niūrūs – nuo Vilniaus centro iki gimtųjų Biržų.
Ir, žiūrėdamas į tuos veidus, į šio metų laiko nykumą aš bene pirmąsyk taip baisiai pajaučiu ir suvokiu, kad mes esame daug didesni „sovietikai“ negu mums patiems atrodo. Kad mūsų veidų niūrume pernelyg giliai įspausti 50 metų sovietizacijos ir dar ilgesnio carinio baudžiavos periodo vergystės įdagai. Kad jų mes, čia gyvendami, įpratom nepastebėti ir su jais susitaikyti, pernelyg dažnai gyvenime plaukdami pasroviui. Ir šis suvokimas – tarp dviejų žiemų – indiškos ir indoeuropietiškai lietuviškos – šį metų laiką pavertė dar niūresniu, o sugrįžimo šoką – dar gilesniu.
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Apsiprausimas Delhi gatvėje
Alio Balbieriaus nuotrauka |
Bet aš pernelyg gerai žinau, kad iš „šitos šalies“ (turiu galvoj a. a. rašytojo Ričardo Gavelio posakį „šita šalis“ su visu šio posakio kontekstu), kokia ji kartais bebūtų niūri ar apsėsta politinio idiotizmo, vis dėlto niekur ilgam neiškeliausiu.
Nes sausio mėnesį, nors ir nepastebimai, dienos jau ilgėja ir šviesa pradeda sugrįžti. Su šviesa sugrįš ir spalvos bei kai kurie mūsų kraštų paukščiai, kuriuos eksornitologo akimi regėjau žiemojančius Indijoje.
O aš, žinau, ilgėsiuos pietinių Indijos jūrų ir pakrančių, kurių mes nespėjome pamatyti (pavyzdžiui, nebenuvykom į planuotą Kolkatą, anksčiau – Kalkutą), nes toje iš tiesų didelėje šalyje kelių savaičių kelionės laikas sutirpo kaip plona žvakė vėjyje...
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Vaikai Jaipure
Alio Balbieriaus nuotrauka |