Rugsėjo 6 d. Kastelgandolfo vasaros rezidencijoje popiežius Benediktas XVI priėmė naują Lietuvos Respublikos ambasadorę prie Šventojo Sosto Ireną Vaišvilaitę. Įteikusi popiežiui skiriamuosius raštus, misiją pradedanti Lietuvos ambasadorė vėliau Vatikane taip pat susitiko su Popiežiaus Valstybės sekretoriumi kardinolu Tarcisio Bertone.
Vatikano radijo lietuvių kalbos redakcijoje ambasadorė plačiau papasakojo apie audiencijos eigą ir pokalbį su popiežiumi Benediktu XVI.
„Audiencija skiriamųjų raštų įteikimo proga yra gana iškilminga, – pasakojo I. Vaišvilaitė. – Atvykstantį ambasadorių pasitinka šveicarų gvardijos karių rikiuotė, paskui iš savo bibliotekos, tai yra iš tikrojo savo darbo kambario išeina Šventasis Tėvas.“
Šv. Tėvas ambasadoriams katalikams suteikia ypatingą garbę, nes dėvi iškilmėms skirtą stulą, neretai matomą per iškilmingą liturgiją.
Prieš dvejus metus buvo atsisakyta papročio apsikeisti oficialiomis kalbomis, kadangi Romoje reziduojantiems ambasadoriams suteikiama ilgesnė privati audiencija, tad laiškų turinys perkeliamas į privatų pokalbį.
Pokalbis, anot ambasadorės, buvo labai įdomus ir intymus. Perdavus valstybės vadovų ir visos tautos linkėjimus, buvo pereita prie asmeninio pokalbio, kuris truko apie 15–20 minučių.
Pasak I. Vaišvilaitės, Benediktas XVI kalbėjo apie tai, kad Lietuva, turinti gilią ir ilgą katalikišką tradiciją, šiuo metu išgyvena pereinamąjį laikotarpį, keičiasi kartos visuomenėje ir politikoje. Akivaizdus kartų pasikeitimas ir Bažnyčioje. „Vienas iš didžiausių iššūkių po 20 gyvenimo metų laisvės sąlygomis yra požiūris į laisvę, santykis su laisve, su žmogaus teisėmis, su religijos laisve“, – popiežiaus žodžius citavo diplomatė.
„Popiežius palinkėjo ištvermės visiškai suvokti laisvę ir ja gyventi. Toks didžiausias popiežiaus linkėjimas Lietuvai ir visoms Rytų Europos tautoms“, – sakė ji.
Kita vertus, „popiežiui kelia nerimą Vakarų Europoje vykstantis procesas siaurinti tikėjimo laisvę iki kulto laisvės, – pabrėžė ji. – Kaip pokomunistinė visuomenė gerai prisimename, kad kulto laisvę su tam tikrais suvaržymais Lietuva turėjo ir vėlyvojo komunistinio režimo laikais. Tačiau kulto laisvė iš esmės nesudaro žmogui galimybės gyventi pagal savo įsitikinimus viešai, kaip visateisiam visuomenės nariui, nustumia juos vien į privačią erdvę.“
Skiriamuosius raštus įteikusi ambasadorė prezidentės prašymu pakartojo dar D. Grybauskaitės susitikimo su Benediktu XVI metu išsakytą kvietimą atvykti į Lietuvą. „Šis kvietimas paskatino pokalbį su Šventuoju Tėvu apie Konstancos Bažnyčios susirinkimą, kuris, kaip žinoma, priėmė žemaičių delegaciją ir jos išreikštą norą priimti krikščionybę, – ko popiežius iš tiesų nežinojo“, – pasakojo I. Vaišvilaitė, pati esanti Bažnyčios istorijos ekspertė.
„Gal tai paskatins didesnį popiežiaus susidomėjimą kelione į Lietuvą?“ Kaip Vatikano radijui sakė ambasadorė, buvo kalbama apie tai, jog yra dvi svarbios datos: 1413 metai, kai buvo išreikštas prašymas, ir 1414-ieji, kai buvo įsteigta Medininkų vyskupija. Popiežius pabrėžė: „Aš nežinojau, kad vyskupiją įsteigė Bažnyčios susirinkimas.“
Ar šis pokalbis „virs į didesnį veiksmą, priklauso nuo Bažnyčios ir valstybės suderintų veiksmų, – atkreipė dėmesį pašnekovė. – Tam tikras žingsnis yra padarytas.“
Po audiencijos su popiežiumi Kastelgandolfe antroji audiencija įvyko Vatikane su Vatikano Valstybės sekretoriumi Tarcisio Bertone.
„Kardinolas Bertone pabrėžė dar vieną temą – naujai kylantį nacionalizmo pavojų, – sakė diplomatė. – Beje, Vatikano Valstybės sekretorius paminėjo, kad šis klausimas labai rūpi ir popiežiui. Anot jo, krizės sąlygomis kyla tam tikras savitarpio priešiškumas, kaltų ieškojimas kitose tautose, tam tikras požiūris į tarptautinį bendradarbiavimą ir noras gelbėtis iš sunkumų vieniems.“
„Bažnyčios pareiga priminti žmonijos pašaukimą į visuotinumą“, – kartojo kardinolo mintį I. Vaišvilaitė ir pabrėžė, kad nebuvo kalbama apie jokias konkrečias tautas, tačiau tema, anot pašnekovės, iškilo neatsitiktinai.
Pagal Vatikano radiją