Lietuvos parodų centre „Litexpo“ jau kelios dienos vyksta žinių ir išsilavinimo paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera“. Pirmąją parodos dieną „Litexpo“ apsilankė dukart daugiau žmonių nei praėjusiais metais – pro centro sales tarsi viesulas praūžė 10 tūkst. mokinių, jų tėvų bei mokytojų minia.
 |
|
Evgenios Levin nuotrauka |
Kaip reikėtų suprasti, ši paroda pretenduoja nukonkuruoti didžiausia paroda vadinamą knygų mugę, nes ir penktadienį „Litexpo“ jaunimas užplūdo taip, kad prie universitetų stendų neaplamdytas net uodas nebūtų patekęs. Šiek tiek laisviau buvo prie kolegijų, taip pat profesinių mokyklų stendų, kuriuose demonstruotos pynimo technikos, įvairiausi prietaisai, taip pat – meistriškai papuošti kepiniai ar puokštės.
Koncertai ir pasirodymai, renginiai keitė vienas kitą, fotosesijos stenduose taip pat sekė vieną po kitos, vyko robotų varžybos, netgi lipynių parkas vietą buvo radęs... Į stendus paroda sutraukė apie 190 mokymo, studijų ir karjeros planavimo institucijų. Negana to, šiemet ją tikrai galima pavadinti tarptautine, mat dalyvavo apie 40 mokymo įstaigų iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, Danijos.
 |
|
Evgenios Levin nuotrauka |
Tačiau viena svarbiausių parodos temų, kaip ir anksčiau, išlieka egzaminų laikymas, pasirengimas jiems, taip pat – stojimo į aukštąsias mokyklas taisyklės ir sąlygos. Kasmet parodoje į „Litexpo“ rūmus atkeliavusiems abiturientams Švietimo ir mokslo ministerija surengia paskaitą, kurioje šių metų stojamuosius pristato Švietimo ir mokslo ministerijos, Nacionalinio egzaminų centro, Valstybinio studijų fondo, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) atstovai.
ŠMM bando pažaboti konkurenciją
„ŠMM yra išskyrusi šešias studijų sritis: humanitarinių, socialinių, fizinių, technologinių, biomedicinos bei menų. Apie jas ir turėtų prasidėti svarstymai, kilti klausimas, kurioje srityje save matytumėte geriausiai“, - abiturientams sakė Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų mokslo ir technologijų departamento direktoriaus pavaduotoja Birutė Miškinienė.
 |
|
Evgenios Levin nuotrauka |
Ji užsiminė, kad ministerija planuoja šį tą keisti priimant pagal studijų sritis: „Socialinių studijų srityje bus išskirta visuomenės saugumo ir socialinio darbo grupė, kurią besirenkantys konkuruos ne socialinių mokslų grupėje, o su stojančiaisiais į šiuos mokslus. Biomedicina savo ruožtu bus padalinta į šešias grupes, o techniniai mokslai – į dvi“, – pasakojo B. Miškinienė.
Tokiam sprendimui pagrindą davė praėjusiais metais stojusiųjų duomenų analizė. Apžvelgus studentų pasirinkimus ir duomenis, paaiškėjo, jog šiose išskirstytose grupėse konkurencija yra milžiniška, taigi valstybės finansuojamas vietas susirenka patys geriausi Lietuvos studentai.
 |
|
Evgenios Levin nuotrauka |
Ministerija norėtų pasiekti, kad konkuruotų apylygius balus turintys abiturientai. Tiesa, sprendimas dėl socialinių mokslų srities yra susijęs ir su bandymu sumažinti socialinius mokslus studijuojančių žmonių skaičių. Dėl to atskirtos kelios prioritetu laikomos sritys.
Planuojama, jog po studijų sritimis besiglaudžiančias studijų kryptis papildys gyvybės mokslai, žemės ūkis, veterinarija, sportas, medicina, odontologija, visuomenės sveikatos, inžinerijos ir technologijų mokslai. Tačiau didesnio poveikio šis pokytis stojamiesiems neturės.
Dar viena naujiena yra susijusi su menų studijomis. Joms bus skirtas didesnis finansavimas. Tai bus įgyvendinta per menų grantus. „Abiturientai, stojantys į menų studijas, turės daugiau galimybių įstoti į valstybės finansuojamas vietas, mat joms bus skirtas tikslinis finansavimas“, – pasakojo B. Miškinienė.
 |
|
Evgenios Levin nuotrauka |
Savo kalbą baigdama, ŠMM atstovė davė studentams ir patarimą: „Prieš rinkdamiesi studijas galvokite, kaip integruositės į darbo rinką. Studijos yra investicija, kuri turėtų duoti grąžą jums patiems.“ Remdamiesi jos žodžiais, abiturientai, galvojantys apie socialinius mokslus, dar turi progą persigalvoti, juk svarbiausia, kad pagal baigtą studijų programą būtų galima rasti darbą.
Praėjusių metų duomenimis remiantis, populiariausios studijų programos universitetuose – medicina, politikos mokslai, teisė, ekonomika, o kolegijose – grafinis dizainas, slauga, biomedicinos tyrimai, finansų studijų programos, vadyba bei technologijų studijos.
Studijų priėmimo tvarka keisis nedaug
 |
|
Evgenios Levin nuotrauka |
„Įprasta, jog daugelis stodami klausia vyresnių draugų patarimo. Taigi tie žmonės, kurie dalijo patarimus praėjusiais metais, šiemet lygiai taip pat bus puikūs patarėjai“, – sakė LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas ir pridūrė, jog stojimo tvarka tikriausiai gerokai keisis tik kitais metais.
LAMA BPO priėmime dalyvauja 45 Lietuvos aukštosios mokyklos, ir stojamieji į jas vyksta tuo pačiu metu. Čia vertėtų pažymėti ir tai, jog bendrajame priėmime dalyvaujančios aukštosios mokyklos bei jų studijų programos yra akredituotos ir kad tarp jų nepasitaikys menkaverčius diplomus siūlančių ar būsimus studentus apgauti bandančių mokyklų. Į tai verta atkreipti dėmesį dėl to, kad ne visų aukštųjų mokyklų diplomai yra pripažįstami Lietuvoje, nes jų studijų turinys neatitinka keliamų reikalavimų.
 |
|
Evgenios Levin nuotrauka |
Tačiau prieš stojant verta įvertinti ir studijų programos akreditacijos laiką. Šiuo metu Lietuvoje yra įvertinta didžioji dalis studijų programų. Gerai parengtos ir visus reikalavimus atitinkančios programos akredituotos šešeriems metams, o tam tikrų reikalavimų neatitinkančios – trejetui. Kaip tikino Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė, nors tas studijų programas rinktis ir verta, studijų laikotarpiu gali būti pokyčių.
LAMA BPO organizuojami stojamieji vyksta virtualioje erdvėje, taigi didžiąją dalį vasaros abiturientai gali keliauti po įvairias pasaulio šalis, o dokumentams pildyti prireiks tik interneto ryšio. Studentų egzaminų rezultatai ir kiti atestato duomenys bus paimami iš valstybinių duomenų bazių. Prašymus LAMA BPO punktuose, kurių bus dvylika ir kurie bus įkurti didžiuosiuose Lietuvos miestuose, turės pateikti tik tie stojantieji, kurie mokyklas baigę anksčiau nei 2010 m., taip pat turintieji užsienio mokyklų atestatus.
 |
|
Evgenios Levin nuotrauka |
Stojimo įmokos nebus: prašymų pateikimo procedūros, kaip ir praėjusiais metais, bus nemokamos. Vasara, kaip pažymėjo P. Žiliukas, sutrumpės tik tiems, kurie turės laikyti stojamuosius egzaminus. Dažniausiai jie organizuojami stojant į menų studijas, o stojantieji į Pedagoginį universitetą turės rašyti motyvacinį rašinį.
Virtualią ar popierinę formą galima pripildyti dvylikos studijų programų sąrašu.Tiesa, verta pažymėti, kad atskirais laikomi pageidavimai studijuoti tos pačios programos valstybės finansuojamoje, valstybės nefinansuojamoje vietose ar valstybės nefinansuojamoje vietoje su stipendija. Per vasarą bus suorganizuoti keli priėmimo etapai. Pirmojo etapo metu galima keisti pageidavimus ir studijų programų eiliškumą, antrajame etape bus galima keisti tik prašymo eiliškumą. Rugpjūčio pradžioje, kai prasidės papildomas priėmimas, teks pildyti naują prašymą. Tačiau to prireiks tik studijų sutarčių nepasirašiusiems ar niekur neįstojusiems abiturientams.
 |
|
Evgenios Levin nuotrauka |
Galiausiai ateis laikas ir pasirašyti studijų sutartis. Pakviesti studijuoti abiturientai turės keliauti į universitetus ir pasirašyti studijų sutartis.
Ne naujiena, tačiau verta priminti, jog stojamųjų konkursiniam balui daug reikšmingesni valstybiniai egzaminai nei mokyklinių egzaminų rezultatai ar metinis pažymys, kuris, esant reikalui, taip pat įtraukiamas į stojamojo balo skaičiavimus.
Kuo didesnis valstybinių egzaminų skaičius, tuo didesnės galimybės konkuruoti stojant į paklausias specialybes, tačiau norint gauti brandos atestatą, galima laikyti tik du egzaminus, maksimalus egzaminų skaičius – šeši.
Naudingų nuorodų sąrašas
www.nec.lt: galima rasti ne tik egzaminų datas, programas, bet ir kitos naudingos su jais susijusios informacijos.
www.aikos.lt: publikuoti studijų programų aprašymai.Studijų programos pavadinimas nebūtinai atspindi tai, ką teks mokytis. Gali būti, jog, peržvelgę juos, savo nuomonę apie tam tikrą studijų programą pakeisite.
www.skvc.lt svetainėje galima rasti aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo duomenis, studijų programų vertinimus. To gali prireikti, siekiant išsirinkti pačias geriausias studijas.
www.lamabpo.lt svetainėje yra nurodytos bendrajame priėmime dalyvaujančios aukštosios mokyklos – universitetai ir kolegijos. Tai – pirmasis ženklas, kad aukštoji mokykla yra akredituota, o tai reiškia – legali. Lietuvoje atsiradusi ne viena kolegija, kuri akreditacijos dar neturi. Studijuojant jose, gali kilti problemų dėl diplomo ir jo pripažinimo. Šio adreso prireiks ir pildant prašymą studijuoti.