Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį nutarė neregistruoti partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro Rolando Pakso kandidatu į Seimo narius.
Už tai balsavo visi VRK nariai, išskyrus „tvarkiečių“ atstovę.
Atsisakydama registruoti R.Paksą kandidatą, VRK rėmėsi Konstitucinio Teismo (KT) sprendimu, kad minėtam politikui kandidatuoti leidęs įstatymas prieštarauja Konstitucijai. R.Paksas partijos "Tvarka ir teisingumas" kandidatų sąraše daugiamandatėje rinkimų apygardoje įrašytas buvo pirmuoju numeriu.
Partijos atstovė VRK prašė nekeisti kandidatų sąrašo eiliškumo, pirmąją vietą paliekant tuščią.
Partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis žada skųsti šį VRK sprendimą: „Šiuo metu dar konkrečiai negaliu pasakyti, kokius skundus kur teiksime, bet tikrai mes išnaudosime visas teisines galimybes, tiek mūsų valstybėj, tiek už jos ribų", - BNS antradienį sakė V.Mazuronis.
Jis VRK sprendimą ir Konstitucinio Teismo nutarimą vadino skandalingais, anot jo, parodančiais, jog Lietuvoje negalioja tam tikri Europos žmogaus teisių konvencijos straipsniai.
"Vertinu labai blogai. Iš esmės vadovaudamasi KT nutarimu VRK paantrino, kad mūsų valstybėj negalioja Europos žmogaus teisių konvencija - tai yra tragedija. Lygiai kaip ir KT sprendimas, tai yra skandalas, Europos Sąjungos valstybėj, demokratinėj valstybėj, negalioja tam tikri konvencijos straipsniai, nes juos nukonkuruoja dvasios, kurias Konstitucinio Teismo teisėjai įkėlė į Konstituciją", - BNS sakė "tvarkiečių" seniūnas
Praėjusią savaitę KT paskelbė, kad R.Paksui kelią į rinkimus atvėrusios Seimo rinkimų įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai. Anot KT, pagal Konstituciją, asmenys, sulaužę konstitucinę priesaiką, iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurias prieš pradedant eiti būtina duoti priesaiką. Jų sąrašas yra pagrindiniame šalies įstatyme. Todėl norint sutrumpinti šį draudimą, būtina keisti pagrindinį šalies įstatymą.
Du Konstitucinio Teismo teisėjai dėl šio KT sprendimo pareiškė atskirąsias nuomones, nurodydami, jog Konstitucijos pataisos šiuo atveju nėra būtinos.
Pavasarį parlamentas priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisą, kad per apkaltą pašalinti asmenys į parlamentą kandidatuoti negali ketverius metus po apkaltos. Iki tol po priesaikos sulaužymo kandidatuoti į Seimą buvo draudžiama iki gyvos galvos.
Minimos pataisos priimtos atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kuriuo paskelbta, kad Seimo rinkimų įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas apkaltos būdu pašalintam politikui kandidatuoti į Seimą yra neproporcingas.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, nes jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.