Nuo griežto taupymo priemonių kenčiantys italai šį sekmadienį pradės balsuoti visuotiniuose rinkimuose, kuriuose centro kairiųjų jėgų lyderis Pieras Luigi Bersani (Pjeras Luidžis Bersanis) susigrums su buvusiu premjeru Silvio Berlusconi (Silvijumi Berluskoni) ir kurie gali pasirodyti esantys lemtingi euro zonos ateičiai.
Tris kartus premjero poste dirbusio S.Berlusconi populiarumas sparčiai didėjo, o viena pastarųjų savaičių apklausa rodo, kad jis nuo P.L.Bersani atsilieka tik 2,5 procentinio punkto, tačiau šią padėtį galėjo pakeisti netikėtas popiežiaus Benedikto XVI sprendimas atsistatydinti.
„Popiežiaus pranešimas išties atėmė vėją iš Berlusconi burių“, – politologas Roberto D'Alimonte (Robertas D'Alimondė sakė duodamas interviu naujienų agentūrai AFP.
Nesulaikomas milijardierius verslo magnatas buvo labai priklausomas nuo savo pasirodymų per televiziją, tačiau dabar žiniasklaidos dėmesys tvirtai nukreiptas į Vatikaną.
Galutinė vasario 24-25 dienomis vyksiančio balsavimo baigtis, būsimos vyriausybės sudėtis ir Italijos politikos kryptis toli gražu neaiški, o šiuos rinkimus atidžiai stebės Europos sostinės bei finansų rinkos.
Naujausios apklausos rodo, kad P.L.Bersani Demokratų partija ir jos nedidelė kairioji sąjungininkė SEL lengvai užsitikrint daugumą parlamento žemuosiuose rūmuose, tačiau gali susidurti su sunkumais Senate.
Šiuo metu prognozuojama, kad P.L.Bersani surinks 33-34 proc. balsų, tačiau R.D'Alimonte sakė, kad 61 metų buvusio komunisto pozicijos laipsniškai silpnėjo ir „jo geriausia viltis – likti daugmaž ten pat, kur yra“.
Vienus iš sprendimų gali tapti koalicija su kadenciją baigiančiu ministru pirmininku Mario Monti (Marijumi Mončiu) ir jo marga centristinių pažiūrų politikų bei pilietinės visuomenės veikėjų grupe. Tokiu atveju M.Monti tikriausiai tektų svarbus vaidmuo naujoje vyriausybėje – pavyzdžiui, finansų ministro portfelis.
P.L.Bersani žadėjo laikytis M.Monti nustatyto fiskalinės drausmės ir struktūrinių reformų kurso, tačiau taip pat sakė sieksiantis didesnės „socialinės lygybės“ ir bus spaudžiamas profsąjungų neskubėti su laisvosios rinkos reformomis.
„Išgyvename didžiausią po karo Italijos krizę“, – su cigaru nesiskiriantis P.L.Bersani, kuris uoliai stengėsi atsikratyti savo partijos nomenklatūrininko įvaizdžio, apsupdamas save jaunais padėjėjais ir padėjėjomis, sakė per neseniai vykusį susitikimą su rinkėjais.
Nors jo programoje nesiūloma daug sprendinių, P.L.Bersani žada pripažinti gėjų civilines sąjungas, reformuoti įstatymus, leidžiant imigrantų vaikams įgyti pilietybę, taip pat sumažinti išlaidas gynybai, tačiau daugiau lėšų skirti ligoninėms ir mokykloms.
Taikydamasis į skandalų sukompromituotą S.Berlusconi, P.LBersani taip pat pažadėjo sugrąžinti įstatymus, numatančius atsakomybę už klaidinančią buhalteriją, kurie buvo pakeisti žiniasklaidos magnato – daugelio nuomone, mėginant išspręsti savo teisines problemas.
Analitikai pažymi, kad M.Monti ir P.L.Bersani aljansas gali pasirodyti esantis nestabilus, nes dabartinio premjero komandai – laisvosios rinkos šalininkams ir katalikų bendruomenių lyderiams – tektų dirbti su radikaliais kairiaisiais iš SEL („Kairė, ekologija ir laisvė“).
Buvęs ekonomikos profesorius M.Monti gali tikėtis 10-14 proc. balsų, tačiau jam gali pakišti koją neatsigaunanti šalies ekonomiką.
Nedarbas Italijoje per 15 M.Monti vadovavimo mėnesių padidėjo iki rekordinio lygio – 11,2 proc., o recesija pagilėjo. Šalies Ekonomika praeitų metų ketvirtame ketvirtyje susitraukė 0,9 proc., o trečiame – 0,2 procento.
Šiuose rinkimuose sunkiausiai nuspėti, kaip seksis į politiką pasukusiam buvusiam komikui Beppe Grillo (Bepei Grilui), kuris Italijoje įgijo daug šalininkų dėl savo eilinių aktyvistų kampanijos, patinkančios daugeliui rinkėjų, nusivylusių dėl naujausių griežto taupymo priemonių.
R.D'Alimonte sakė, kad B.Grillo, kurio sekėjai vadinami griliniais, gali surinkti iki 20 proc. balsų, o tokiu atveju jo Penkių žvaigždučių judėjimas atsidurtų trečioje vietoje po P.L.Bersani ir S.Berlusconi, aplenkdamas M.Monti.
„Pastaruoju metu Grillo taip pat grobė balsus iš S.Berlusconi“, o ne vien iš kairiųjų, aiškino R.D'Alimonte, pridūręs, kad tai gali būti naudinga P.L.Bersani.
B.Grillo buvo iš tiesų vienintelis svarbus rinkimų kampanijos veikėjas, rengęs susitikimus su rinkėjais visoje šalyje per savo „Cunamio turą“.
Dar du potencialūs rinkimų „drumstėjai“ yra Antonio Ingroia (Antonijus Ingroja) – su mafija kovojęs buvęs prokuroras, apeliuojantis į tradicinius kairiuosius, ir Oscaras Giannino (Oskaras Džaninas) – ekscentriškas libertarinių pažiūrų žurnalistas, kuris atima balsus iš S.Berlusconi.
Itin svarbūs bus Senato rinkimai, nes aukštųjų parlamento rūmų sudėtis priklauso nuo partijų sėkmės regionuose. Pagrindinė kova dėl vietų Senate vyks šiauriniuose Lombardijos ir Venecijos, taip pat pietiniuose Kampanijos ir Sicilijos regionuose.
Vienas veiksnys yra nepalankus visiems kandidatams – šie rinkimai pirmąkart po labai ilgo laikotarpio vyksta žiemą, o šis faktas kartu su visuotiniu nusivylimu politikais gali lemti menką rinkėjų aktyvumą.