Prieš 70 metų į Aušvicą II-Birkenau atvyko pirmasis transportas su romais. Vasario 26 dieną čia buvo įsteigtas jų lageris (Zigauenlager), egzistavęs 17 mėnesių. Aušvico dujų kamerose, nuo bado ir ligų, mirė 21 tūkst. šios tautos žmonių.
Po žydų ir lenkų į Aušvicą patekę romai sudarė trečiąją pagal dydį žmonių grupę. Į stovyklą jie buvo vežami iš 14 Europos šalių.
 |
| Romų deportacija iš Aspergo (1940-ųjų gegužė). Nuotrauka: Bundesarchiv |
Romus Vokietijoje imta persekioti jau nuo pirmųjų nacių valdymo mėnesių. Iki tol jie kentėjo nuo įvairių admininistracinių suvaržymų.
Prasidėjus karui, naciai nutarė visus romus išsiųsti iš Reicho ir apgyvendinti Generalinėje gubernijoje, įsteigtoje vakarinėje okupuotos Lenkijos teritorijoje. Apie 5 tūkst. Vokietijos romų apgyvendinta Lodzės gete. Dauguma jų buvo nužudyti Chelmo mirties stovykloje.
1942-ųjų gruodžio 16 dieną SS reichsfuehreris Heinrichas Himmleris įsakė areštuoti visus Vokietijos bei kitų okupuotų šalių romus ir uždaryti juos į koncentracijos stovyklas. Buvo nutarta juos išvežti į Aušvicą II-Birkenau.
Nuo 1943-ųjų vasario 26 dienos iki 1944-ųjų liepos 21 dienos čia buvo uždaryti 20 967 vaikai, moterys ir vyrai. 1700 Bialystoko romų, įtarus juos platinant šiltinę, tik atvežus juos į stovyklą, buvo nugabenti tiesiai į dujų kameras.
Paliktų gyvų romų stovykloje siautė ligos ir badas. Nuo jų ypač kentėjo vaikai. Dalis jų tapo stovykloje dirbusio gydytojo Jozefo Mengelės medicininių eksperimentų aukomis.
Visus romus, gyvenusius stovykloje, planuota sunaikinti 1944-ųjų gegužę. Tačiau gegužės 16 dieną romų lageryje kilus maištui, žudynės pradėtos kiek vėliau.
Zigauenlager H. Himmlerio įsakymu buvo sunaikintas 1944-ųjų rugpjūčio 2-3 naktį. Rugpjūčio 2 dienos vakarą žmonėms įsakė apleisti barakus, susodino į sunkvežimius ir nugabeno į dujų kameras.
Į Aušvicą iš viso atgabenta 23 tūkst. romų, iš kurių buvo nužudyti 21 tūkst. Likę gyvi buvo išvežti į kitas koncentracijos stovyklas, kur jų – anksčiau ar vėliau – laukė toks pat likimas. Skaičiuojama, kad dėl rasistinės nacių politikos žuvo apie pusę okupuotos Europos romų populiacijos.
Lenkų politinio kalinio Tadeuszo Joachimowskio dėka išliko visi Aušvice kalėjusių romų vardai. Dirbdamas Zigauenlager raštininku, 1944-ųjų liepą jis užkasė šiuos sąrašus stovyklos teritorijoje. Jie buvo atkasti 1949-aisiais.
Romų tautai Aušvicas yra Žūties (Porajmos) simbolis. Kiekvienų metų rugpjūčio 2 dieną buvusioje Zigauenlager vietoje jie susirenka prisiminti savo žuvusiųjų. Nuo 1997-ųjų ši diena minima tarptautiniu mastu kaip Romų žūties diena.
Parengta pagal PAP (Polska Agencja Presowa) informaciją