Tęsiame pasakpojimą apie XX amžiaus II pusės laisvės kovas ir apie ateistinės sistemos kovą su sese Nijole Sadūnaite.
Ketvirtoji laida prasideda pasakojimu apie 1975 metais vykusį s. Nijolės Sadūnaitės teismą, kuris, skirtingai nei planavo KGB, virto ne įbauginimo akcija, bet disidentės triumfu. Nors ji už šešis perrašytus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ puslapius gavo 6 metų bausmę, tačiau teisme ją saugoję jauni milicininkai stebėjosi, jog ji atrodė kaip prokurorė, o teisėjai buvo tarsi teisiamieji.
Laidoje pasakojama apie Mordovijos lagerį ir apie tremties metus Sibire, Bogučianuose. Sovietinė valdžia neįvykdė pažado, jog s. Nijolė daugiau nebepamatys Lietuvos, 1980 metų vasarą ji sugrįžo Tėvynėn. Pasak sesės, tai tik įrodo, kad, kai Dievas mus saugo, niekas mums negali nieko pikto padaryti.
Sesės Nijolės pasakojimas puikiai iliustruoja tai, kad sovietų valstybė buvo lagerių valstybė, kurioje kovota su visomis laisvės apraiškomis. Tačiau jokia sistema negali palaužti laisvo žmogaus, jei jis pats neišsižada savo laisvės.
Laidoje pasakojama ir apie pikantiškas detales. Pavyzdžiui, kad lageryje sesė Nijolė buvo ryšininkė, kuri lipdavo į plonus topolius ir su laidyne šaudavo pranešimus į už sienos esantį bloką, apie tai, kaip nutiko, jog, nepaisant didžiulio valdžios rūpesčio, s. Nijolės teisme sakytos kalbos (teismo posėdis specialiai buvo uždaras) pasiekė Vakarus.
 |
Ši laida priklauso ciklui IŠ PRAEITIES TAVO SŪNŪS TE STIPRYBĖS SEMIAS, kuris skirtas Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos 40 metų sukakčiai paminėti. Laidų ciklą iš dalies remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
