 |
| Tarptautinės mokslinės konferencijos „Baltistikos centrai ir Lietuva: baltistika pasaulio kontekste“ atidarymas. Tomo Petrylos nuotrauka |
2013 m. vasario 21–22 dienomis Lietuvos edukologijos universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Baltistikos centrai ir Lietuva: baltistika pasaulio kontekste“. Siekdami atkreipti valdžios institucijų, akademinės bendruomenės ir praktikų dėmesį į baltistikos problemas globalizacijos sąlygomis ir sutelkti baltistikos centrų veiklą bei bendradarbiavimą, konferenciją, padedami partnerių, rengė trys universitetai: Lietuvos edukologijos, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo. Dvi dienas trukusi konferencija organizuota pagal ES struktūrinių fondų finansuojamus projektus.
Tarptautinis renginys sutelkė mokslininkus, dirbančius Europoje esančiuose Baltistikos (Lituanistikos) centruose (Baltarusijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos), kuriuose dėstoma lietuvių kalba ir kultūra, atliekami baltistikos tyrimai. Į konferenciją atvyko Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, įvairių šalių ambasadoriai ir kiti garbūs svečiai. Gausiai susirinkusiems dalyviams rūpėjo aptarti kalbinius, kultūrinius, istorinius ir literatūrinius Lietuvos ir kitų šalių ryšius, reflektuoti lietuvių tapatybės problemą tarptautinėje erdvėje, apsvarstyti teorinius ir praktinius lituanistinių studijų Baltistikos centruose klausimus.
Plenarinę sesiją sveikinimo žodžiais pradėjo Lietuvos edukologijos universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras prof. dr. Dainius Pavalkis. Baltistikos centrų veiklos perspektyvas nubrėžė Baltistikos centrų asociacijos pirmininkė prof. dr. Vilija Salienė.
Pagrindiniame plenariniame pranešime „Baltistikos centrų misija“ akademikas Algirdas Gaižutis kėlė klausimus apie daugiakalbiškumo išsaugojimo svarbą tautų mentalitetui ir kultūros savasčiai. Popietinėje plenarinio posėdžio dalyje išklausyti pranešimai, kurių metu pasidalinta mokslinėmis ir praktinėmis įžvalgomis apie Baltistikos centrų potencialą, baltistikos situaciją pasaulyje, probleminius tyrimų ir studijų aspektus. Doc. dr. Laima Anglickienė (Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Jurga Trimonytė Bikelienė (Lietuvos edukologijos universitetas), doc. dr. Loreta Vilkienė (Vilniaus universitetas) aptarė Baltistikos centrų aktualijas, pristatė ES struktūrinių fondų finansuojamų projektų, skirtų Lituanistikos centrų akademinio mobilumo skatinimui, institucijų bendradarbiavimui ir tarptautiškumo plėtrai, galimybes. Prof. dr. Meilutė Ramonienė (Vilniaus universitetas) nagrinėjo skirtingų emigracijos bangų įvairiose šalyse kalbines nuostatas, jas formuojančius veiksnius, lietuvių kalbos vertinimą. Dr. Bronė Narkevičienė (Vasario 16-osios gimnazija, Vokietija) aktualino gimnazijos reikšmę formuojant lietuvių tapatybę ne tik Vokietijoje, bet ir pasaulyje. Doc. dr. Jolanta Zabarskaitė (Lietuvių kalbos institutas) kalbėjo apie naujas „Lietuvių kalbos žodyno“ studijų galimybes, kai, analizuojant žodyno leksikografinius straipsnius kaip tam tikrą specifinį diskursą, galima rekonstruoti lietuvių pasaulėvaizdį. Habil. dr. Tamara Bairašauskaitė ir dr. Rimantas Miknys (Lietuvos istorijos institutas) supažindino su Varmijos Mozūrų universitete Olštyne 2010 m. atidaryto Lituanistikos centro patirtimi ir problemomis. Doc. habil. dr. Iljos Lemeškino (Prahos Karolio universitetas, Čekija) pranešime išryškinta baltų ir čekų istorinių, kultūrinių ryšių perspektyva, pateikta ypač aktualių svarstymų apie šiuolaikinę čekų lituanistiką ir jos tyrimo galimybes. Prof. dr. Grasilda Blažienė (Lietuvių kalbos institutas) kėlė fundamentinius klausimus apie baltistikos tyrimus, jų ateitį XXI amžiuje. Šias problemas kėlė ir prof. habil. dr. Jolanta Gelumbeckaitė (Frankfurto prie Maino Goethe‘s universitetas, Vokietija), ji pristatė Europos šalių ir Lietuvos vykdomus bendrus baltistinius (lituanistinius) projektus. Prof. dr. Vilija Salienė (Lietuvos edukologijos universitetas) nagrinėjo probleminius lietuvių kalbos mokymo(si) klausimus, svarbius lietuvių kalbai kaip gimtajai ir kaip antrajai kalbai.
Antrąją konferencijos dieną dirbta atskiromis sekcijomis, kur perskaityta per 50 pranešimų. Konferencijos dalyviai diskutavo apie Baltistikos centrų bendradarbiavimą, bendrus lituanistinius tyrimus, jų kokybę, aptarė lietuvių kalbos, literatūros, kultūros, istorijos, lietuvių tapatybės klausimus.
Konferencijos organizatoriai džiaugiasi, kad toks Baltistikos centrų sambūris ne tik paskatino aptarti esamas problemas, suteikė galimybę perimti gerąją patirtį iš įvairių šalių, bet ir leido iš naujo įvertinti Baltistikos centrų potencialą ir jų svarbą, pabrėžti šių centrų ir jų entuziastų intelektualinį indėlį į baltistikos sampratą ir plėtrą pasaulyje. Norėtųsi tikėti, kad Baltistikos centrų asociacija ir jos veikla, vienijanti baltistikos entuziastus iš šalies ir užsienio centrų, gali tapti svarbių tarptautinių mokslinių kontaktų ir idėjų palaikymo bei sklaidos vieta.
Ginta Čingaitė
Lietuvos edukologijos universiteto
Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros asistentė