 |
| J. Vienožinskis. Autoportretas. Krokuvos laikotarpis. Popierius, pieštukas.17x15cm |
Rugsėjo 18 dieną (antradienį) 18 valandą Senamiesčio menininkų galerijoje/ dirbtuvėje (Totorių g. 22–4, Vilnius) atidaroma paroda, skirta Kauno meno mokyklos 90 sukakčiai paminėti.
Šiemet, birželio 27 dieną sukako 90 metų nuo Kauno Meno mokyklos įkūrimo. Svarbiausias jos steigėjas – tapytojas Justinas Vienožinskis, vadovavęs mokyklai nuo 1922 iki 1925 metų.
Jo žodžiais tariant, mokyklai kurti „...nieko nebuvo gauta lengvai – kovota seimo komisijose dėl įstatymo ir sąmatos, kovota su „Blaivybe“, „Vilkolakiu“ ir net policija dėl patalpos, atkakliai kovota dėl sklypo mokyklai, kurį Ministerių kabinetas čia atiduodavo, čia, Krašto apsaugos generaliniam štabui užprotestavus, vėl atimdavo, o ir miesto burmistras grasino policija. (...) kaip aš, mokytojai ir mokiniai vežėme akmenis, kad visa, ką jis (P. I. Šlapelis) šiandien turi mokykloje, yra mano rūpesniu įgyta – ir sutvarkytas aptvertas sklypas, ir patogūs rūmai bei sargams namas, ir inventorius, baldai, mokslo priemonės, mašinos grafikai, biblioteka, gipsai, šimtai kabančių reprodukcijų, asmeniškos dirbtuvės mokytojams, geros algos ir t.t. (...) darbą mylėjau, turėjau noro ir jėgų jam ir toliau pasiaukoti, gabumo ir žinių taip pat nebuvo stokos, sugebėjau ir menininkus suburt į vieną šeimą...“
Pirmaisiais Meno mokyklos gyvavimo metais trūko stiprių piešėjų ir pedagogų, dėstytojai buvo siunčiami į užsienį tobulintis. Vėliau ir patiems studentams buvo skiriamos stipendijos studijoms Vakaruose. 1929 m. įvyko garsus mokyklos mokinių streikas, 1929–1930m., grafikos ir dekoratyvinės tapybos studijai vadovauti buvo pakviestas Peterburgo dailės akademijos profesorius M. Dobužinskis.
Kadangi tai buvo vienintelė Meno mokykla tuometėje Lietuvoje, joje vienu ar kitu metu dėstė bei studijavo spalvingos, skirtingų meninių pažiūrų, dažnai viena su kita nesutariančios asmenybės(J.Vienožinskis, K. Sklėrius, V. Didžiokas, A. Varnas, A. Galdikas, V. Dubeneckis, P. Kalpokas, M. Katiliūtė, V.K. Jonynas, V. Petravičius, B. Pundzius ir t.t.)
Šioje parodoje taip pat eksponuojami žymių dėstytojų ir mokinių – J. Vienožinskio, M. Dobužinskio, M. Katiliūtės, A. Galdiko, P. Rauduvės, A. Perelio ir kt. – grafikos lakštai ir piešiniai surinkti ne iš muziejų, o iš privačių kolekcijų, todėl rečiau matomi, mažiau žinomi. Įdomūs J. Kėdainio piešti portretų eskizai, kuriuose galima atpažinti A. Aleksandravičių, K. Šimonį, J. Mikėną.
Pasak parodos rengėjos, „Arsaction“ vadovės S. Dimgailės, laiko patikrintų meno kūrinių tolesnis pagarbus saugojimas ir eksponavimas privačiose kolekcijose svarbi bei skatintina iniciatyva, ne blogesnė nei jų laikymas valstybiniuose muziejuose, fondų saugyklose. Tik norėtųsi, kad būtų daugiau galimybių juos išvysti ir menu besidominčiai publikai.
Ši Kauno meno mokyklos sukaktis – puiki proga ir išvysti kuo daugiau jos dėstytojų ir mokinių darbų ir atkreipti į rimto dailės kūrinių kolekcionavimo svarbą šalies kultūrai.
Parodos atidarymo metu koncertuos styginių kvartetas „Con Vios“ iš Kauno.
Ekspozicija veiks iki spalio 8 dienos.