J.M.Coetzee. Lėtas žmogus: romanas. Iš anglų kalbos vertė Irena Daugirdaitė. – Vilnius: Metodika, 2012. – 192 p.
 |
Johnas Maxwellas Coetzee (g. 1940) – iš Pietų Afrikos kilęs rašytojas, dažnai lyginamas su Kafka, Nabokovu ir Conradu. Coetzee rašo apie ribinėse situacijose atsidūrusį žmogų, apie moralinio apsisprendimo svarbą ir sunkumą. Dvylikos romanų autorius buvo du kartus apdovanotas Booker premija, bet abu kartus neatvyko jos atsiimti, nes sąminingai vengia viešumos.
Romanas „Lėtas žmogus“ – pirmas J.M.Coetzee kūrinys po Nobelio literatūrinės premijos paskyrimo 2003 m.
Romano „Lėtas žmogus“ pagrindinį veikėją, vienišą fotografą ir archyvarą Polą Reimentą, važiuojantį dviračiu partrenkia automobilis ir Polas netenka kojos. Tolesnis romano veiksmas – Polo bandymas susitaikyti su ta netektimi. Vyras pasisamdo kroatę imigrantę, ją įsimyli ir, trokšdamas pabėgti nuo vienatvės, imasi globoti jos vaikus, įsivelia į visas triukšmingos, gyvybingos šeimos problemas. Lyg to būtų negana, ant Polo namų slenksčio išdygsta Elizabeta Kostelo – septintą dešimtį peržengusi rašytoja, kuri paskelbia ultimatumą, priversiantį šį „lėtą žmogų“ pagaliau apsispręsti.
Lietuvių skaitytojams rašytojas pažįstamas iš romanų „Nešlovė“ (2002) ir „Maiklo K. gyvenimas ir laikai“ (2005).