Vasario 16-osios gimnazija yra vienintelė lietuviška gimnazija Vakarų pasaulyje – nuo pokario iki pat šių dienų viso pasaulio lietuvių vertinama ir tausojama. Tačiau ne tik šis faktas mokyklą paverčia išskirtine – savo principais ir veikla ji kasdien tiesia gyvą tiltą tarp Lietuvos ir Vakarų pasaulio, atverdama mokiniams unikalią galimybę gyvenant pačioje Europos širdyje išlaikyti ir puoselėti vieną autentiškiausių jos kalbų, svetur ugdyti tautinę savimonę, formuoti ir išlaikyti savo tapatybę. Gimnazijoje mokiniai ne tik įgyja brandos atestatą, kuris pripažįstamas Vokietijoje ir visame pasaulyje. Čia gimnazistams dėstoma lietuvių kalba ir literatūra, Lietuvos istorija, lietuviškai mokomasi tikybos, biologijos, geografijos, šokami tautiniai šokiai, švenčiamos lietuviškos šventės. Čia auga jaunoji karta, puoselėjanti lietuvišką kultūrą, tradicijas ir tautines vertybes. Jaunoji karta – sąmoningi, tolerantiški ir perspektyvūs Europos piliečiai.
Keičiantis istorinėms aplinkybėms, keitėsi ir Vasario 16-osios gimnazijos profilis, tačiau jos tikslas visuomet buvo ir lieka tas pats – suteikti Vakarų Europoje gyvenantiems lietuvių kilmės vaikams sąlygas išsaugoti lietuvišką tapatybę, auklėti juos krikščioniška ir europietiška dvasia, puoselėti lietuvių kalbą ir tradicijas bei neblėstančio mokinių ir mokytojų entuziazmo dėka garsinti Lietuvos vardą ir populiarinti jos kultūrą Vokietijoje ir visoje Europoje.
Mokymo programa
Vasario 16-osios gimnazija – unikali, dvikalbė mokykla (vokiškai vadinama Privates Litauisches Gymnasium), kuriai 1999 m. buvo suteiktas valstybės pripažintos, privačios Gimnazijos statusas, 2010 m. – Heseno žemės Švietimo ministerijos (Hessisches Kultusministerium) gabių vaikų ugdymo sertifikatas. Lietuvių kilmės mokinių gretas kasmet papildo ir vokiečiai, o valstybės pripažintas brandos atestatas atveria absolventams kelius į Europos ir pasaulio universitetus bei aukštąsias mokyklas.
Gimnazija dirba pagal Vokietijos valstybinę mokymo programą, pagrindinė dėstomoji kalba – vokiečių. Jaunesniųjų klasių mokiniams dalis mokomųjų dalykų pasirinktinai dėstoma lietuvių arba vokiečių kalba, o vyresniesiems, šalia vokiškoms gimnazijoms įprastų mokomųjų dalykų, suteikiama galimybė lankyti lietuvių kalbos, literatūros, Lietuvos istorijos bei religijos pamokas. Atvykusiems į Gimnaziją vaikams, nepakankamai mokantiems vokiečių arba lietuvių kalbą, siūlomi intensyvūs kalbos kursai. Todėl tiek lietuvių kilmės vaikams, tiek naujakurių lietuvių atžaloms Gimnazija suteikia puikią galimybę integruotis į Vokietijos visuomenę ir išlaikyti lietuvišką tapatybę.
Pirmoji privaloma užsienio kalba lietuviams yra lietuvių kalba, antroji, kurią vaikai pradeda mokytis 5-oje klasėje – anglų kalba. Trečioji užsienio kalba gali būti prancūzų arba rusų. Visi vaikai turi mokytis vokiečių kalbos. Pagal Heseno žemės Švietimo ministerijos (Hessisches Kultusministerium) nustatytą mokymo programą iki 11-os klasės mokiniai gali pasirinkti tik užsienio kalbas. Dvyliktoje ir tryliktoje klasėje mokiniams atveriamos platesnės pasirinkimo galimybės – greta privalomų lietuvių ir vokiečių kalbų, visuotinės ir Lietuvos istorijos, politikos ir ekonomikos, matematikos, sporto, muzikos ir religijos pamokų, mokiniai gali pasirinkti, kurį gamtos mokslą (biologiją, fiziką, chemiją) mokytis pasirengimo abitūros egzaminams laikotarpiu bei dar vieną užsienio kalbą. Taip pat jie gali išsirinkti du iš išvardintų dalykų, kuriuos dvejus metus (iki abitūros egzaminų) mokysis sustiprintai (Leistungskurs).
Atsižvelgiant į kiekvieno mokinio akademinius pasiekimus, kalbų mokėjimo lygį, nauji gimnazistai priimami iki 10-os klasės (ypatingai geras mokinys gali būti priimtas ir į 11-tą klasę). Mokslas Vasario 16-osios gimnazijoje trunka 9 metus – nuo 5 iki 13 klasės. Pagal įsigaliojusią Vokietijos švietimo sistemos reformą, visi mokiniai, 2005 m. ir vėliau įstoję į penktą klasę, abitūros egzaminus laikys po 8 metų, t. y. 12 klasėje. Todėl šiais metais abitūros egzaminus laiko 12-tos ir 13-tos klasės gimnazistai. Nuo 2012 m. Hesseno žemės gimnazijos vėl gali spręsti pačios, ar grįžti prie devynerių metų mokymosi gimnazijoje trukmės ar likti, taip vadinamoje, G8 sistemoje, kuomet mokiniai gimnaziją baigia po 12 klasių. Vasario 16-osios gimnazija po išsamių diskusijų Gimnazijos Pedagogų taryboje, mokinių tėvų komitete ir Gimnazijos taryboje yra nusprendusi grįžti prie devynerių metų mokymosi trukmės. Tai reiškia, kad dabartiniai septintos klasės mokiniai ir visi jaunesni, Gimnaziją vėl baigs po 13 klasių.
Abitūros egzaminų sistema
Abitūros egzaminai Vokietijoje susideda iš dviejų dalių: raštu (schriftliches Abitur) ir žodžiu (mündliches Abitur). Egzaminų raštu sesija prasideda kovą, žodžiu – gegužės mėnesį. Abiturientas iš viso laiko penkis egzaminus: tris raštu ir du žodžiu. Jeigu pasirinktą dalyką gimnazistas mokosi sustiprintai (Leistungskurs), jis privalo laikyti tos disciplinos egzaminą. Mokinys pagilintai gali mokytis nuo 1 iki 3 dalykų, kitų mokomųjų dalykų jis mokosi bendruoju lygiu (Grundkurs). Dar viena įdomi detalė abitūros egzaminų sistemoje yra tai, jog abiturientas penkis baigiamuosius egzaminus ir jų mokymosi lygį (sustiprintą ar bazinį) turi pasirinkti taip, kad laikytų vokiečių kalbos, matematikos egzaminus bei tokių grupių egzaminus: kitų kalbų, gamtos mokslų ir socialinių mokslų. Dalykų pasirinkimus koordinuoja vyresniųjų klasių vadovė (Oberstufenleiterin).
Brandos egzaminai organizuojami Gimnazijoje, jų eigą prižiūri valstybės komisija. Jeigu abiturientas neišlaikė egzamino raštu, laiko to dalyko egzaminą žodžiu ir sėkmės atveju turi galimybę tais pačiais metais gauti gimnazijos baigimo atestatą. Atestato pažymių vidurkis skaičiuojamas įvedant svertinius koeficientus egzaminų įvertinimams ir 12-os bei 13-os klasių (pagal G8 sistemą atitinkamai 11-tos ir 12-tos klasių) semestriniams pažymiams, atsižvelgiant į mokymosi lygmenį. Sėkmingai išlaikę abitūros egzaminus, mokiniai įgyja brandos atestatą, suteikiantį teisę studijuoti universitete (allgemeine Hochschulreife). Baigusieji 12 klasių ir atlikę praktiką gimnazistai gali stoti į neuniversitetines aukštąsias mokyklas (Fachhochschulreife), mokiniams, baigusiems 10 klasių, išduodamas pagrindinės mokyklos baigimo atestatas (Realschulabschlusszeugnis). Gimnazijoje įgyti brandos atestatai pripažįstami visame pasaulyje.
Abitūros egzaminų vertinimo sistema
Kaip jau buvo minėta, abiturientas laiko du privalomus ir tris savo nuožiūra pasirinktus egzaminus. Nuo 10 klasės mokiniai vertinami 15 balų sistema (0 – mažiausias įvertinimas, 15 – aukščiausias). 5 balai – jau teigiamas įvertinimas.
Vertinant abituriento egzamino darbą (visų kalbų, istorijos, politikos ir ekonomikos, biologijos) dėmesys skiriamas turiniui (argumentavimui, teiginių pagrindimui, aiškiai ir įtikinamai rašančiojo pozicijai ir kt.; remtis reikia įvairiais šaltiniais), kalbos žodingumui (sklandumui, savitam rašymo stiliui ir pan.) ir gramatikai (klaidų skaičius dalijamas ir žodžių skaičiaus ir dauginamas iš 100, tokiu būdu gaunamas įvertinimas už klaidas). Tada skaičiuojamas visų trijų kategorijų rezultatų aritmetinis vidurkis.
Egzamino užduotys
Laikydamas egzaminus (išskyrus matematikos) raštu, abiturientas atsakydamas į 3–4 klausimus kuria vientisą tekstą remdamasis kultūrine, socialine patirtimi. Gimnazistas turi atskleisti savo gebėjimus analizuoti, pagrįsti, paneigti, įvertinti, sugretinti, argumentuoti, pakomentuoti, samprotauti, išnagrinėti problemą, pateikti įžvalgas, išsakyti požiūrį ir pan., jis turi atlikti tai, ko prašoma užduotyje.
Abitūros užduočių pavyzdžių galima rasti čia.
Egzaminų laikymo tvarka
Svarbiausia, kad abiturientas, laikydamas egzaminą, patirtų kuo mažiau įtampos. Atėjęs laikyti egzaminą, gimnazistas pasirašo, jog neturi jokių sveikatos sutrikimų. Į auditoriją gali atsinešti vandens, užkandžių. Jeigu abiturientas pastarųjų neturi, gali trumpam išeiti į koridorių, kuriame budi mokytojas, čia paruošta kava, arbata, lengvi užkandžiai.
Prasidėjus egzaminui 45 min skiriamos susipažinimui su užduotimis (jų pasirinkimui yra trys), teksto perskaitymui. Joms praėjus pradedamas skaičiuoti laikas, kai abiturientas atlieka užduotis. Pagilintų disciplinų egzaminams skiriama 240 min, kitų – 180 min. Abiturientas parašyto teksto žodžius, išskyrus matematikos, skaičiuoja po oficialios egzamino pabaigos paskelbimo.
Apie abituriento išėjimą iš auditorijos egzamino vykdytojas žymi egzamino protokole. Egzamine draudžiama naudotis mobiliaisiais, išmaniaisiais telefonais, kompiuteriais ar kitomis moderniomis informacijos priemonėmis, nusirašinėjimas netoleruojamas.
Birutė Augustanavičiūtė ir Dr. Bronė Narkevičienė