Vienas fariziejus pasikvietė Jėzų pietų. Įėjęs į vidų, jis tiesiog užėmė vietą prie stalo. Tai matydamas, fariziejus nusistebėjo, kad jis nenusimazgojo rankų prieš valgį.
O Viešpats kreipėsi į jį: „Kaip tik jūs, fariziejai, valote taurės ir dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nelabumo. Neišmanėliai! Argi išorės kūrėjas nėra sukūręs ir vidaus?! Verčiau duokite žmonėms iš savo vidaus tarsi išmaldą, ir viskas jums bus nesutepta“.
Kiti skaitiniai: Gal 5, 1–6; Ps 119
Evangeliją komentuoja kun. Vincas Kolyčius
Rankų apsiplovimas prieš valgį buvo tik ritualinis veiksmas. Jėzų pietų pakvietęs fariziejus todėl ir nustebo pamatęs, kad jo svečias šio veiksmo neatliko. Ar Jėzus pamiršo tą ritualą atlikti, ar Jis turėjo kitą tikslą, norėjo kažką svarbaus fariziejui pasakyti? Jis kreipėsi į fariziejų , sakydamas :"Kaip tik jūs, fariziejai, valote taures ir dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nelabumo". Jėzaus priekaištas turbūt įžeidė fariziejų - juk nedažnai svečiai šeimininkams sako papeikimus. Tačiau Jėzus pažinojo žmogaus širdį. Jis matė, kad jį pakvietęs fariziejus buvo Įstatymo raidės bei ritualo ir egoizmo nelaisvėje. Išsakęs priekaištą Jėzus pasiūle paprastą išeitį :" verčiau duokite žmonėms iš savo vidaus tarsi išmaldą".
Ši Jėzaus pastaba aktuali mums visiems. Jis kalbėjo ne vien pirmajame amžiuje gyvenusiems, veidmainiškumu pasižymėjusiems fariziejams. Tą patį Jis sako ir mums šiandien. Jėzus nori, kad augtume meile ir mūsų širdys taptų tokios, kaip Jo : švelnios, dosnios, nuolankios. Puikus būdas joms keistis - tai mūsų darbai kitų labui. Kodėl? Todėl, kad jie padeda nugalėti egoizmą, sudaiktėjimą, ir meilės kitiems trūkumą. Duokime išmaldą iš širdies. Dalyvaudami Mišiose draugiškai pasveikinkime kokį nors atokiau sėdintį vienišą žmogų, galime atrasti visokių būdų parodyti meilę kitiems. Kartais padeda net nusišypsojimas. Leiskime Dievui pakeisti mūsų širdis ir mūsų mintis!
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
